Pastarosiomis savaitėmis bendras vandens suvartojimas Kaune šoktelėjo
nuo vidutinio 65 tūkstančių kubinių metrų iki 75 tūkstančių kubinių
metrų per parą.
„Kauno vandenų“ įmonės Centrinės dispečerinės duomenimis, vakarinio piko
valandomis nuo 19 iki 23 valandos vandens suvartojimas išauga net 2,5
karto. Tokį reiškinį nesunku paaiškinti – iš darbo grįžę gyventojai
vandenį naudoja pievoms bei želdiniams laistyti.
„Kauno vandenų“ specialistai perspėjo, kad smarkiai išaugęs vandens
vartojimas ne tik maisto gamybai, bet ir kitoms būtiniausioms reikmėms
mažina vandens slėgį ir sukelia drumstumą.
Didžiausias geriamojo vandens suvartojimas iš kai kurių vandens
siurblinių pastarąsias kelias savaites fiksuotas Romainiuose, Aleksote,
Sargėnuose, Vytėnuose, taip pat Vijūkuose, Garliavoje, Domeikavoje,
Vaišvydavoje, Ringauduose (Kauno r.) ir kituose privačių namų rajonuose.
Kai kurie pakaunės Užliedžių kaimo gyventojai vakarais išvis neturėjo
geriamojo vandens, o daugiabučių viršutiniuose aukštuose įsikūrę žmonės
tikino, kad dėl kritusio slėgio prileisti jo puodą užtrunka tiek pat
laiko, kiek anksčiau vonią.
Kartais žmonėms tenka leistis pas keliais aukštais žemiau gyvenančius
kaimynus ir prašyti paskolinti vandens net kavai.
Gyventojai jau tarėsi net vykti pas Kauno rajono merą V.Makūną, kad
savivaldybės administracija ieškotų išeičių ir užtikrintų įprastą
vandens tiekimą.
Vandenį tiekianti Kauno rajono savivaldybės įmonė „Giraitės vandenys“
Užliedžiuose esančioje vandenvietėje įrengė naują gręžinį, todėl
išgaunamo vandens kiekis padidintas 2 kartus. Bendrovės vadovai paprašė
vietos gyventojų elgtis sąmoningiau ir vandenį naudoti taupiau.
Kol kas tik prašoma elgtis atsakingiau, tačiau tiek vandens tiekėjai,
tiek patys gyventojai rimtai svarsto, ko imtis, kad vandens išvis
nepritrūktų, o Lietuvos pasididžiavimu tapęs itin gėlas ir kokybiškas
vanduo netaptų nepasiekiama vertybe.
Turbūt sausros nesitęs amžinai, kelerius metus iš eilės jų gali išvis
nepasitaikyti, tačiau nėra abejonių, kad dėl šiltėjančio klimato ši
problema taps vis rimtesnė.
Ką tokiu atveju galima padaryti?
Viena išeičių – didinti vandens išgavimą, tačiau tai susiję su
papildomomis investicijomis ir būtinybe vėl didinti vandens tarifus.
Kita vertus, didinant vandens gavybą ištekliai nyksta ir sunku spėlioti,
ar jie spės atsistatyti.
Situaciją apsunkina aplinkybė, kad visa vandens tiekimo infrastruktūra
buvo numatyta tik buitiniam vartojimui. Prieš kelis dešimtmečius niekas
nenuspėjo, kad vandens reikės ir daržams laistyti, todėl didinti tiekimo
kai kur net nėra techninių galimybių.
Kita galimybė – visoms reikmėms, nesusijusioms su maisto ruošimu,
naudoti išvalytą nuotekų vandenį. Žinoma, agurkas juo nesiskųstų ir
geriamojo vandens išteklių pavyktų sutaupyti, tačiau reikėtų dar
didesnių investicijų paruošti tokį vandenį ir patiekti jį gyventojams.
Kai kurių Pietų Europos, Azijos ir JAV regionų gyventojai turbūt su
siaubu stebi, kokiais kiekiais gėlas vanduo Lietuvoje naudojamas daržams
laistyti ar automobiliams plauti.
Jeigu jie sugalvotų geriamąjį vandenį naudoti tokioms reikmėms,
rizikuotų gauti kelių šimtų eurų baudą. Tai – visai ne tuščias
gąsdinimas.
Beveik nekyla abejonių, kad pomėgiu kurti vis naujus draudimus ir
mojuoti baudų vėzdu garsėjanti Lietuvos valdžia jau labai greitai
pritaikys šią užsienio šalių patirtį. Galbūt ne po metų ar dvejų, bet
po poros dešimtmečių – tikrai.
Tuomet žalumos mėgėjams teks pasirinkti – pietūs be lysvėje prie namo
sunokusio sultingo pomidoro ar administracinio nusižengimo protokolas ir
papildomos išlaidos baudai sumokėti.
