Todėl, pažymi ministras, šiai dienai reforma yra tik pradiniame etape ir staigių pokyčių, kurių laukia šalies vadovas, nereikėtų tikėtis.
„Pokyčiai nėra pakibę ore, jie vyksta pagal numatytą planą, sudėliotas datas ir finansavimą. Reikia neužmiršti, kad reforma suplanuota iki 2030 m., yra etapinė ir mes šiai dienai esame tik pradiniame jos etape“, – Eltai perduotame komentare teigia A. Dulkys.
„Jei kam atrodo tai ilgas laiko tarpas, tai tik priminsiu, kad paruošti mediką užtrunka bent dešimt metų. Kas gali priminti, kokios reformos sveikatos apsaugos sistemoje įvyko per pastaruosius dešimt metų?“ – retorinį klausimą užduoda ministras.
G. Nausėda, antradienį skaitydamas metinį pranešimą, kritikavo Sveikatos apsaugos ministeriją dėl „ore pakibusių“ pažadų. Anot šalies vadovo, vis dar laukiama sumažėjusių eilių pas gydytojus ir didesnio sveikatos paslaugų prieinamumo. Sveikatos reforma, anot G. Nausėdos, po truputį „virsta prakeiksmu“. A. Dulkys pažymi, kad greitų pokyčių noras tik parodo, jog sveikatos apsaugos sistemos pertvarka turėjo prasidėti anksčiau.
„Signalai tiek dėl medikų ir kito medicinos personalo netolygaus pasiskirstymo, tiek dėl paslaugų prieinamumo tik rodo, kad sveikatos apsaugos sistemos pertvarka turėjo prasidėti anksčiau“, – sako ministras.
„Tos reformos dalys, kur valstybė kontroliuoja įgyvendinimą – pirmiausiai Klaipėdos universiteto ligoninės įsteigimas ir Greitosios medicinos pagalbos tarnybos įkūrimas – vyksta sparčiau, ten kur reikalingas savivaldybių įsitraukimas, nes jos yra gydymo įstaigų steigėjai, labai skiriasi progresas“, – pridūrė A. Dulkys.
G. Nausėda taip pat paragino ministeriją padėti savivaldybėms įgyvendinti diegiamus pokyčius sveikatos sistemoje, spartinti reformų vykdymą savivaldybėse. A. Dulkys pastebi, kad net ten, kur ministerija yra paruošusi teisinę bazę bei parengusi modernizacijos planus, prašoma detalios instrukcijos ir „vedimo už rankos“.
„Išgirdau, kad Jo Ekscelencija turi lūkestį dėl Sveikatos apsaugos ministerijos kaip lokomotyvo vaidmens, tai matydamas tuos faktus, galiu kelti klausimą, kiek savivalda pajėgi įgyvendinti persitvarkymo planus“, – teigia ministras.
„Geras pavyzdys yra sveikatos centrų steigimas, kai paruošiama teisinė bazė, duodami modernizacijos planai savivaldybių lygmeniu dešimt metų į priekį, kurie sudėlioja visas gyventojams reikalingas paslaugas, užtikrinamas finansavimas, tereikia vykdymo, bet ir čia prašoma ministerijos detalios instrukcijos, vedimo už rankos“, – pastebėjimu dalinasi A. Dulkys.
Šalies vadovas pirmadienį viešai konsultacijai pateikė Farmacijos įstatymo pataisas dėl labai retomis ligomis sergančių pacientų gydymo skaidrumo ir efektyvumo. Prezidentas siūlo tobulinti labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos sudarymo principus, įtraukiant daugiau asmens sveikatos priežiūros specialistų.
Sveikatos apsaugos ministras sveikina šiuos prezidento siūlymus, tačiau kelia klausimą – iš kur gauti papildomų lėšų retų ligų gydymo tobulinimui ir išlaidų kompensavimui.
„O reaguojant į retų ligų gydymą ir inovatyvius vaistus, tai administracinis proceso gerinimas ir siūlymai jam visada sveikintini, tačiau neatsakoma į pagrindinį klausimą – iš kur papildomos lėšos. Per pastaruosius kelis metus finansavimas retų ligų gydymui išaugo kartais, bet tai netenkina poreikio, tad lieka atviras klausimas dėl finansinių valstybės galimybių užtikrinimo“, – reziumuoja A. Dulkys.
