Tai lrytas.lt patvirtino Kauno miesto savivaldybės atstovai, kuriems pavyko susisiekti su kauniečio artimaisiais.
„Baisus smūgis“, – komentavo buvęs Kauno vicemeras ir V.Šustausko bendražygis, partijos „Jaunoji Lietuva“ vadas Stanislovas Buškevičius. Jis prieš porą dienų skambino bičiuliui, tačiau šis neatsiliepė ir vėliau neperskambino. Anksčiau taip niekada nebūdavo.
„Neįtikėtinas sutapimas, tačiau šiąnakt sapnavau Vytautą“, – tikino S.Buškevičius, tačiau šio reiškinio jis nesureikšmino – politikas nuolat galvojo apie bičiulį užgriuvusius sunkumus ir ieškojo būdų jam pagelbėti.
Po nepriklausomybės atkūrimo Kaune buvo išrinkta 15 merų. V.Šustauskas – trečiasis miręs buvęs meras.
2023 m. gegužės mėnesį reabilitacijos ligoninėje gydomas buvęs Kauno meras ir Seimo narys Vytautas Šustauskas buvo nusiminęs – visiškai nevaldė vienos kojos ir negalėjo laisvai judėti.
Dėl kojų ir nugaros skausmų politikos veteranas LSMU Kauno ligoninės Neurologijos skyriuje atsidūrė balandį, nes visiškai nebegalėjo paeiti.
Vėliau V.Šustauskas buvo perkeltas į Kauno klinikas ir atlikta operacija. Po jos būklė nepagerėjo.
Kauniečio žiniomis, taip nutiko dėl komplikacijų po operacijos, o pokalbis su medikais pernelyg nepaguodė.
Balandžio pabaigoje V.Šustauskas buvo išrašytas iš gydymo įstaigos ir išvežtas į reabilitacijos kliniką Kauno pakraštyje, tačiau atvykus laukė staigmena – paaiškėjo, kad pacientas serga COVID-19 liga, nors jokių aiškių jos simptomų nejuto.
Medikai V.Šustauską išvežė į LSMU Kauno ligoninę ir paguldė infekcinių ligų padalinyje. Persirgęs COVID-19 liga jis vėl buvo nuvežtas į reabilitacijos kliniką.
V. Šustauskas gimė 1945 m. kovo 19 d. Kražiuose, Raseinių apskrityje.
1964 m. baigė Klaipėdos laivų statybos technikumą, įgijo techniko–technologo specialybę. Tarnavo sovietų armijoje. 1968–1969 m. studijavo KPI Klaipėdos fakultete, 1970–1971 m. mokėsi Klaipėdos jūreivystės mokykloje. 2005 m. baigė Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetą.
1967 m. plaukiojo žvejybos traleriais, Lietuvos okeaninio laivyno bazės jūreivis. 1968–1972 m. Klaipėdos gamyklos „Progresas“ mechanikas, 1972–1989 m. Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimų instituto inžinierius, inžinierius technologas, Kauno metalo dirbinių gamyklos cecho viršininkas, Kauno radijo gamyklos Radijo eksperimentinio konstravimo biuro inžinierius technologas.
Dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, per 1991 m. sausio įvykius saugojo parlamentą. Nuo 1991 m. kovojo už socialiai remtinų, neįgaliųjų, daugiavaikių šeimų teises. Protesto akcijų, žygių ir mitingų organizatorius. 1990 m. spalio 5 d. prisidėjo prie Kryžkalnio memorialo sprogdinimo.1997 m. rugsėjo 7–10 d. organizavo „Ubagų žygį“.
1995–1997 m., 1997–2000 m., 2000–2003 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. 2000 m. balandžio 13 d. – 2000 m. spalio 30 d. Kauno miesto savivaldybės meras. 2000–2004 m. Seimo narys. 2002 m. išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, mandato atsisakė.
1989–1992 m. Lietuvos laisvės lygos Kauno skyriaus vadovas. 1992 m. įkūrė visuomeninį politinį judėjimą Lietuvos laisvės sąjungą, 1994 m. tapusį politine organizacija, jos pirmininkas.
2008 m. nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose.
