„Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje. Apie tai kalbėjome, minėdami atitinkamą infrastruktūrą, atitinkamas apgyvendinimo galimybes, amunicijos sandėlius“, – po dvišalio ministrų susitikimo sakė B. Pistoriusas.
„Turime atkreipti didesnį dėmesį į Vokietijos vaidmenį stiprinant saugumą, į praeityje išmoktas pamokas. Todėl Baltijos regionas dėl savo ypatingos geografinės padėties patiria tam tikrą pavojų. Todėl turime į tai reaguoti budriai, turime imtis didelių pastangų, kad užtikrintume rytinio NATO flango apsaugą“, – aiškino jis.
Pirmasis B. Pistoriuso vizitas – palydėtas diskusijų apie Vokietijos brigadą
Vokietijos prezidentas atsakė apie brigados dislokavimo Lietuvoje planus: namų darbus turi atlikti abi šalys
Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas pirmą kartą šalyje lankėsi šių metų kovą. Tuomet politiko pareiškimai apie Lietuvai priskirtą Vokietijos karių brigados dydžio karinį vienetą įžiebė diskusijas dėl Berlyno įsipareigojimų Vilniuje.
Kovą B. Pistoriusas samprotavo, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigade. O kalbėdamas apie NATO Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad derėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kalbėjo, kad nuo pastarojo susitikimo kovo mėnesį įvyko nemažai reikšmingų pokyčių.
„Turime naujai parengtus NATO regioninius planus – tikimės, Aljansas greitu metu juos patvirtins. Džiaugiamės, kad Vokietija skirs reikšmingas pajėgas NATO regioniniams planams įgyvendinti, ir tikimės, kad mūsų nacionalinės pajėgos treniruosis su priskirtomis Vokietijos pajėgomis, kad planai būtų greitai ir veiksmingai įgyvendinami krizės ar konflikto atveju.
Sutarta dėl išankstinio amunicijos diskolavimo reikalavimų priešakinėms pajėgoms, turime naują NATO pajėgų struktūrą, įvyko pajėgumų generavimo konferencija. Vokietijos pajėgų priskyrimas mūsų šalies gynybai yra tikrai matomas ir vertinamas“, – dėstė A.Anušauskas.
Tiesa, ministras sureagavo ir į savaitgalį Rusijoje vykusius neramumus.
„Mes turime reaguoti į tai, kad pati Rusija tampa nestabilumo zona. Be abejonės, tai mums kelia papildomų susirūpinimų. Kas vyks mūsų kaimynystėje, jei kalbame apie J.Prigožiną Baltarusijoje ar galimus jo samdinių atsiradimus šioje šalyje, mes turime sekti situaciją ir atitinkamai reaguoti.
Žinoma, šis klausimas atsirado mūsų darbotvarkėje ką tik, tačiau bet kokiu atveju tai tik patvirtina mūsų įsitikinimą, kad mūsų sąjungininkų pajėgos Lietuvoje turi būti pakankamos kartu su mūsų kariuomene atremti pačioms įvairiausioms grėsmėms“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Susiję straipsniai
Po Vokietijos ministro vizito kovą, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą.
ELTA primena, kad dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Politikai nesutarta, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip neturi identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.