„Džiaugiuosi, kad šiandien susitinkame Vilniuje, kur vos po kelių savaičių vyks ypatingos reikšmės renginys – NATO viršūnių susitikimas. Tai, kad tebesitęsiant Rusijos karui Ukrainoje NATO susitikimas vyksta būtent čia, Lietuvoje, yra labai simboliška.
Bet tas simbolizmas mums yra ir labai rimtas įpareigojimas. Susitikdami agresorės pašonėje, sąjungininkai dar kartą pademonstruos vienybę ir turės priimti sprendimus, užtikrinančius kiekvieno Aljanso centimetro saugumą ir gynybą.
Mūsų vienybė, ryžtas ir įsipareigojimas kolektyvinei gynybai, be abejonės, turi atsispindėti ne tik mūsų žodžiuose, bet ir mūsų pačių priimtuose ir įgyvendintuose sprendimuose“, – nurodė G.Nausėda.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad „sprendimų galia reiškiasi ne vingriomis formuluotėmis, o jų savalaikiu įgyvendinimu“, o NATO rytinio flango stiprinimas turėtų būti viso Aljanso prioritetas.
„Tai yra priešakinė Aljanso linija, kurioje neturi likti nė menkiausios saugumo spragos. Praėjusio savaitgalio įvykiai Rusijoje pademonstravo Kremliaus režimo nestabilumą. Panašaus masto ar net didesnių iššūkių galima laukti ir ateityje. Tai, be abejonės, turi įtakos saugumo situacijai tiek Lietuvoje, tiek regione.
Papildomu veiksniu gali tapti „Wagner“ grupuotės įsitvirtinimas Baltarusijoje. Turime užtikrinti, kad agresoriui net nekiltų mintis peržengti NATO sienas ir bandyti 5-ojo straipsnio veiksmingumą.
Todėl NATO vadovų susitikime Vilniuje privalome judėti pirmyn, įgyvendinant Madride priimtus atgrasymo ir gynybos stiprinimo sprendimus, ir pasitvirtinti naujus regioninės gynybos planus, kurie mums yra egzistencinės svarbos“, – pabrėžė G.Nausėda.
Anot jo, Baltijos regionui ir visam NATO rytiniam flangui ypač svarbi oro ir priešraketinė gynyba, didesnis sąjungininkų buvimas regione.
„Saugumo situacija aiškiai nurodo būtinybę stiprinti savo gynybą, kad galėtume jaustis saugūs patys ir padėti partneriams apsiginti nuo agresoriaus. Tai – investicija į mūsų saugią ir taikią ateitį“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovas taip pat konstatavo, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje turime aiškiai pasakyti, kad Ukraina taps NATO nare kaip įmanoma greičiau.
Susitikimo metu G.Nausėda apdovanojo NATO generalinį sekretorių Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi už ypatingus nuopelnus stiprinant Lietuvos, Baltijos regiono ir NATO rytinio flango saugumą ir gynybą bei asmeninį indėlį puoselėjant transatlantinį ryšį.
„Ačiū, Jensai, kad esate ištikimas Lietuvos draugas. Dėkoju jums už šį vizitą ir laukiu netrukus sugrįžtant“, – džiaugėsi prezidentas.
J.Stoltenbergas: Ukrainos vieta yra NATO
J.Stoltenbergas taip pat padėkojo tiek šalies vadovui, tiek visiems Lietuvos žmonėms už skirtą apdovanojimą ir Aljanso viršūnių susitikimo organizavimą, akcentuodamas, kad jame turės būti priimti itin reikšmingi saugumo sprendimai.
„Mes ką tik labai produktyviai pasikalbėjome apie tai, kaip kuo geriau pasirengti NATO viršūnių susitikimui. Tuo pačiu metu mes stebime situaciją Rusijoje.
Šio savaitgalio įvykiai Rusijoje yra jų vidinis reikalas, tačiau tai rodo, kokią didelę strateginę klaidą padarė prezidentas V.Putinas, kuomet aneksavo Krymą ir pradėjo karą prieš Ukrainą“, – teigė NATO vadovas.
Jis patikino, kad Aljansas ir toliau rems ukrainiečius ir akcentavo jų kontrpuolimo pradžios svarbą.
„Ukraina pradėjo kontrpuolimą, kad išlaisvintų okupuotas teritorijas. Kuo daugiau ukrainiečiai teritorijų išlaisvins, tuo tvirtesnė jų pozicija bus prie derybų stalo“, – pastebėjo J.Stoltenbergas.
Pasak NATO generalinio sekretoriaus, Aljanso viršūnių susitikime Vilniuje bus tariamasi dėl naujo paramos paketo, o ryšys su Ukraina tik dar labiau sutvirtės.
„Ukrainos vieta yra NATO“, – įsitikinęs jis.
J.Stoltenbergas užsiminė ir apie Rusijos sprendimą Baltarusijoje dislokuoti branduolinį ginklą. Nors indikacijų, kad jis gali būti panaudotas, nėra, situacija bus atidžiai stebima.
„Jeigu Rusija mano, kad ji gali mus išgąsdinti ir atgrasyti nuo paramos Ukrainai, jai nepavyks. Mes palaikysime Ukraina tol, kol tik reikės“, – patikino jis.
