„Vokietijos brigados vienetų nuolatinis dislokavimas Lietuvoje yra mūsų gynybos prioritetas. Iš savo pusės Lietuva daro tai, ką turi daryti: užfiksavome finansavimą gynybai 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, papildomai numatome galimybę finansuoti NATO pajėgų priimančiosios šalies poreikius, taip pat kariuomenės pajėgumų plėtros poreikius vystant nacionalinę diviziją“, – teigė šalies vadovas.
Prezidento teigimu, šios pratybos – dar vienas įrodymas, jog Vokietija nuosekliai ruošiasi vykdyti savo įsipareigojimus, demonstruoja pasirengimą skirti ir greitai perdislokuoti kovinius vienetus užduočių vykdymui į Lietuvą.
Prezidentas pridūrė, jog Lietuva taip pat aktyviai vysto ir tobulina karinio mobilumo bei karinių poligonų infrastruktūrą, siekia įgalinti gynybos pramonę prisidėti prie nacionalinių ir NATO gynybos pramonės poreikių.
Lietuvos vadovui ir svečiams pirmadienį buvo demonstruojami pratybose dalyvaujančių karių bei karinės technikos manevrai, jie susipažino su pratybų planavimo ir vykdymo tikslais bei rezultatais, apžiūrėjo naudojamą ginkluotę, bendravo su kariais.
„Šios pratybos buvo labai įspūdingos. (...) Įspūdingai pasirodė Vokietijos 41-osios brigados ir Lietuvos Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono vyrai ir moterys. Jau beveik 7 metus puikiai bendradarbiaujame su mūsų draugais lietuviais“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė Vokietijos federalinis gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
Pratybos „Grifonų audra“ – tai jungtiniai Vokietijos ir Lietuvos vienetų mokymai, kurių metų treniruojamasi užtikrinti NATO rytinio flango apsaugą.
Lietuvoje dislokuotas Vokietijos brigados priešakinis elementas yra atsakingas už pratybų organizavimą, taip pat užtikrina 1000 Vokietijos karių bei sunkiosios technikos perdislokavimą į Lietuvą, jei būtų padidintas parengties budrumo lygis.
Nuolat vykstančios bendros Lietuvos ir Vokietijos karių treniruotės apima jungtinių operacijų planavimą, pajėgų dislokavimą ir kovinių užduočių vykdymą, tai atliekama derinant lauko taktines ir kovinio šaudymo pratybas.
