Pasak ministrės pirmininkės, tinkamų sąlygų vokiečių kariams sudarymas yra „šiek tiek sudėtingesnis procesas“, nei pastatyti tvorą pasienyje su Baltarusija, tačiau Lietuva darys viską, kad darbai būtų atlikti kuo greičiau.
Primename, jog Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui dislokuoti vokiečių karių brigadą Lietuvoje.
„Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje. Apie tai kalbėjome, minėdami atitinkamą infrastruktūrą, atitinkamas apgyvendinimo galimybes, amunicijos sandėlius“, – po dvišalio ministrų susitikimo sakė B.Pistoriusas.
Po savaitgalio įvykių Rusijoje, B. Pistorius įvardijo, kas vis dar trukdo dislokuoti brigadą Lietuvoje
Premjerė I.Šimonytė pabrėžė, kad Lietuva ir toliau dirbs dėl to, kad brigada šalyje atsirastų kuo greičiau.
„Mes visada sakėme, kad esame pasirengę parengti infrastruktūrą tam, kad galėtume priimti visą brigadą, ir tą darysime, nepaisant vykstančių derybų. Mus čia kritikavo kai kas, kad mes čia labai griežtai užsimojome, kad gal taip negražu, gal taip negalima, gal negalima savo interesų ginti, bet akivaizdu, kad savo interesus ginti ne tik galima, bet ir reikia.
Akivaizdu, kad infrastruktūros kūrimas yra procesas, ir ji neatsiras nei per naktį, nei per mėnesį, bet tai yra vienas iš aukščiausių Vyriausybės prioritetų. Bus daroma viskas, kad ji atsirastų etapais, bet kaip įmanoma greičiau“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.
Paklausta, kaip mato šių darbų tęstinumą, kai kitais metais galimai pasikeis valdžia, I.Šimonytė svarstė, jog neįsivaizduoja, kad kurie nors Lietuvos politikai nepritartų Vokiečių brigados atsiradimui Lietuvoje.
Susiję straipsniai
„Didžioji dalis darbų pagal tai, kaip dabar yra suplanuota, bent jeigu mes kalbame apie Rūdninkus, tikrai bus iki kitų metų pabaigos padaryta. Bet aš neįsivaizduoju, kokia valdžia galėtų būti po 2024 metų rinkimų, kuri ateitų ir pasakytų: ne, ačiū, mums nereikia vokiečių karių Lietuvoje, mes čia kažkaip kitaip savo saugumą matome.
Man atrodo, saugumas, gynyba yra vienas iš klausimų, dėl kurių tikrai yra sutarimas. (...) Visų politinių partijų nuostata dėl partnerių svarbos buvimo Lietuvoje, dėl NATO viršūnių – tiek Madrido, tiek, tikiuosi, Vilniaus sprendinių – nemanau, kad galėtų ir turėtų skirtis.
Neįsivaizduoju Vyriausybės, kuri tų darbų netęstų“, – kalbėjo premjerė.
Infrastruktūrą vokiečių brigadai parengti Lietuva yra užsibrėžusi iki 2026 metų. Tiesa, prezidentas G.Nausėda pirmadienį pareiškė, jog „nesupyktų, jei viskas užtruktų ir iki 2025-ųjų“.
I.Šimonytė pritarė, kad dėl to ji esą taip pat džiaugtųsi.
„Būsiu laiminga, jeigu bus greičiau. Darysime viską, kad būtu taip greitai, kaip įmanoma. Bet tai yra vis dėlto šiek tiek sudėtingesnis projektas nei tvora, aptvėrusi Lietuvą nuo Baltarusijos pastangų pažeidinėti Lietuvos sienas, kadangi tai yra ne tik kareivinės, bet ir šaudyklos, sandėliai, kita infrastruktūra“, – sakė ministrė pirmininkė.
I.Šimonytė pridūrė, jog baziniai reikalavimai ir standartai, kurių iš Lietuvos tikėtųsi Vokietijos pusė, yra „aptarti ir sutarti“.
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G.Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.