„Dabar daug įdomiau ne tiek, kad jis yra Baltarusijoje, bet klausimas – kokiu statusu, kokią jis turės veikimo laisvę ir kokiomis pajėgomis disponuos“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
„Be abejo, mums tai yra didėjantis rizikos faktorius, jeigu atsirastų ne tik vienas Prigožinas kažkokiame viešbutyje, bet jeigu kalbėtume ir apie dalies „Wagner“ atsiradimą“, – tvirtino jis.
Pasak politiko, pasitvirtinus viešojoje erdvėje plintančioms žinutėms, esą Baltarusijoje jau rengiamos stovyklos „Wagner“ kariams, pastarosios pajėgos galėtų būti panaudotos įvairiems tikslams – tiek nukreiptos prieš Ukrainą, tiek „patestuoti“ NATO Aljansą.
„Jeigu iš tikrųjų tvirtinasi įvairūs gandai ir scenarijus, kad dalis „Wagner“ gali pasitraukti į Baltarusiją – kokia dalis, galime tik spėlioti (...) – klausimas, koks bus jų veikimo mandatas. Ar jie bus tiesiog naudojami rotacijai Afrikos misijose iš Baltarusijos, ar jie tiesiog turės kažkokią bazę būti, ar, vis tik, jie gali modeliuojami veikti prieš Ukrainą“, – aiškino NSGK pirmininkas.
„Gali būti planai kurti kažkokią pilkąją zoną dėl NATO šalių patestavimo“, – svarstė jis.
L. Kasčiūno teigimu, nors „Wagner“ Lietuvoje yra traktuojama kaip integrali Rusijos karinių pajėgų dalis, grupuotės statutas gali tapti pretekstu A. Lukašenkai vykdyti savo agresiją, prisidengiant samdinių kariais.
„Gali jais bandyti prisidengti“, – aiškino konservatorius.
„Mes turime brėžti aiškią ribą ir pasakyti, kad tai būtų to paties Lukašenkos atsakomybė, jis turės ją prisiimti ir tokiu atveju atkirtis būtų labai griežtas“, – akcentavo politikas.
NSGK pirmininkas pabrėžė, kad šioje situacijoje Lietuva ir NATO turi efektyvinti atgrasymo politiką ir, pasak jo, tą jau daro. L. Kasčiūnas nurodė, kad Vilnius stiprina nacionalinę kovinę jėgą ir greito reagavimo pajėgas, deda pastangas kuriant kontrmobilumo priemonių parkus. Svarbų vaidmenį turi ir NATO, sako jis.
„NATO reaguoja ne tada, kai jau vyksta agresija, bet kai jau bręsta krizė, bręsta pajėgumas. Tada NATO perkelia pajėgumus į ta šalį, prieš kurią tai yra planuojama. Tam, kad atgrasytų ir, esant reikalui, gintųsi“, – Aljanso gynybos planuose numatytą veikimo taktiką priminė jis.
„Toks veiksnių kompleksas ir sukurtų pakankamą atgrasymą į tokius rizikos faktorius“, – aiškino Seimo narys.
Savaitgalį Rusiją sudrebinusį karinių kolonų žygį į Maskvą surengęs „Wagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas galimai atvyko į Baltarusiją. Taip antradienį nurodė autoritarinis ir Vakarų valstybių prezidentu nepripažįstamas Aliaksandras Lukašenka.
J. Prigožinas atšaukė vieną dieną trukusį maištą šeštadienį po derybų, kurioms, kaip pranešama, tarpininkavo Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Samdinių vadas pats teigė priėmęs sprendimą pasukti atgal likus 200 kilometrų iki Rusijos sostinės, kad būtų išvengta kraujo praliejimo tarp Rusijos karių.
Taip pat iš Rostovo prie Dono buvo išvesti „Wagner“ daliniai, kurie buvo užėmę šį pietinį Rusijos miestą.
Pavadinęs maište dalyvavusius samdinius „išdavikais“, V. Putinas pirmadienio vakarą patvirtino, kad susikompromitavęs buvęs jo patikėtinis J. Prigožinas gali rasti prieglobstį Baltarusijoje.
V. Putinas lojaliems „Wagner“ kariams pasiūlė galimybę sudaryti kontraktus su Rusijos gynybos ministerija. Tačiau sukilimo sumanytojų laukia „neišvengiama bausmė“, šeštadienį sakytoje kalboje žadėjo V. Putinas.
Tai, kad Kremlius vėliau pareiškė, jog maištininkai nesulauks pasekmių už savo veiksmus, sukėlė plačią nuostabą Rusijoje, kur vien tik už V. Putino karo prieš Ukrainą kritiką gresia ilgi metai kalėjimo. Komentatoriai V. Putino nuolaidžiavimą „Wagner“ interpretavo kaip Kremliaus vadovo silpnumą.
