Už iniciatyvą balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 4 parlamentarai.
„Mūsų manymu, iniciatorių manymu, tik Konstitucinis Teismas gali aiškiai ir nešališkai atsakyti, kokie yra konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo tikslai ir tikrasis turinys“, – Seimo posėdžio metu iniciatyvą pristatė V. Čmilytė-Nielsen.
Posėdžio metu paramą Stambulo konvencijai išsakė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, politikams, viešai akcentuojantiems, kad Stambulo konvencija prieštarauja Konstitucijai, labai patogu vengti KT išaiškinimo.
„Man atrodo, kad niekas Lietuvoje nėra įgaliotas atsakyti, kaip vis dėlto yra su ta Konstitucija, nors labai yra patogu naudoti viešoje diskusijoje, kad tas ar anas prieštarauja Konstitucijai, bet turbūt yra ir labai patogu vis dėlto nepasiklausti KT ir nesužinoti, kaip yra iš tikrųjų“, – teigė I. Šimonytė.
„Tai čia yra puiki iniciatyva, kuri leistų kreiptis į KT. Ir KT iš tikrųjų duotų atsakymą, kiek gi tai ką sako žmonės, nurodydami, kad yra kažkokio prieštaravimo Konstitucijai yra teisūs, o kiek ai yra jų įsivaizdavimas, apie tai, kas yra parašyta Konstitucijoje“, – pažymėjo ji.
Visgi dalis opozicijos ir toliau reiškė kritiką Stambulo konvencijai. Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė stebisi Seimo pirmininkės, neigusios, kad konvencija prieštarauja Konstitucijai, kreipimusi į KT.
„Šiek tiek tragikomiškai atrodo, kada Seimo pirmininkė, kuri netiki, kad yra prieštaravimas Konstitucijai dabar stovi ir bando visus įtikinėti, kad reikia kreiptis į Konstitucinį teismą dėl to, kad prieštaravimas yra“, – sakė A. Širinskienė.
Opozicijai priklausanti parlamentarė akcentavo, kad šis siūlymas yra Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos organizuoto rinkiminio cirko dalis.
„Tiesiog dalyvaujame kelių partijų rinkiminiame šou, kuomet tris metus pradirbus Seime savo rinkėjui negali nieko parodyti, ką prisižadėjai ir pagaliau reikia parodyti veiksmą. Tai pagaliau ir turime Laisvės partijos ir liberalų sąjūdžio šou, kuomet yra bandoma parodyti, kad mes kažką darome“, – akcentavo A. Širinskienė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narys Aurelijus Veryga Seimo pirmininkės teiravosi, kas trukdo be Stambulo konvencijos ratifikavimo priimti reikiamus teisės aktų pakeitimus, padedančius apsaugoti smurto artimoje aplinkoje aukas.
„Konvencija nėra tiesioginio teisinio taikymo dokumentas. Ir jeigu mes kalbame apie apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir panašiai, tektų keisti kažkokius įstatymus. (...) Tai ką planuotumėte keisti ir kas trukdo šiandieną keisti, neratifikavus šios konvencijos“, – Seimo posėdžio metu teiravosi A. Veryga.
Pastarąją savaitę registruotame nutarimo projekte nurodoma, kad, Seimui pritarus, KT būtų prašomas įvertinti, ar Stambulo konvencija – konkrečiau, dokumento normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informaciją apie nestereotipinius lyčių vaidmenis – neprieštarauja Konstitucijai.
Nutarimo projektą pasirašė ne tik Seimo pirmininkė, bet ir premjerė I. Šimonytė, konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnatė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei socialdemokratų frakcijos vadovė Orinta Leiputė.
ELTA primena, kad nevyriausybinės organizacijos paprašė parlamento vadovės kreiptis į KT, jog šis įvertintų Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai.
Anksčiau Prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.
Tuo metu Europos Parlamentas (EP) iniciatyvai, kad Bendrija prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai, pritarė įpusėjant gegužei.
