Apie tai parlamento vadovė kalbėjo antradienį Seime, aiškindama savo ir kitų parlamentarų iniciatyvą dėl Stambulio konvencijos kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
V. Čmilytė-Nielsen pastebėjo, kad šiemet sukako 10 metų, kai Lietuva yra pasirašiusi minėtą konvenciją, tačiau, kaip priminė Seimo pirmininkė, jos dar neratifikavo.
„Į Konstitucinį Teismą verta kreiptis tam, kad būtų atsakyti tie klausimai, kurie, kaip argumentai prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą, yra metai iš metų kartojami. Mes šį birželį paminėjome dešimtmetį, kai Lietuva pasirašė Stambulo konvenciją. Europos Parlamentas ją ratifikavo, tai reiškia, kad šiuo metu yra susidariusi šiaip jau teisinėje valstybėje nelabai gera situacija, kai Europos Sąjungos mastu galima suprasti, kad moterų teisės yra ginamos labiau negu Lietuvoje, kol mes dar Stambulo konvencijos nesame ratifikavę“, – žurnalistams Seime aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Jos įsitikinimu, KT yra vienintelė institucija, galinti atsakyti į Stambulo konvencijos oponentams kylančius klausimus.
„Reikia žvelgti konstruktyviai, galbūt supratingai padaryti žingsnį link tų žmonių, kurie turi abejonių (dėl Stambulo konvencijos – ELTA) ir, manau, Konstitucinis Teismas yra iš esmės ta vienintelė institucija, kuri ir gali duoti atsakymus į klausimą, ar yra kažkas toje konvencijoje, kas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Seimui antradienį ketinama pateikti parlamento vadovės V. Čmilytės-Nielsen kartu su valdančiosios koalicijos atstovais ir Seimo socialdemokratais inicijuotą parlamento kreipimąsi į KT dėl Stambulo konvencijos.
Pastarąją savaitę registruotame nutarimo projekte nurodoma, kad, Seimui pritarus, KT būtų prašomas įvertinti, ar Stambulo konvencija – konkrečiau, dokumento normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informaciją apie nestereotipinius lyčių vaidmenis – neprieštarauja Konstitucijai.
Nutarimo projektą pasirašė ne tik Seimo pirmininkė, bet ir premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnatė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei socialdemokratų frakcijos vadovė Orinta Leiputė.
Nutarimo projektui dar turės pritarti ir Seimas.
ELTA primena, kad nevyriausybinės organizacijos paprašė parlamento vadovės kreiptis į KT, jog šis įvertintų Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai.
Anksčiau Prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.
Tuo metu Europos Parlamentas (EP) iniciatyvai, kad Bendrija prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai, pritarė įpusėjant gegužei.
