Kaip rašoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pranešime, Baltarusijos režimas nuo 2021 m. vasaros rengia neteisėtos migracijos atakas siekdamas destabilizuoti padėtį Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse. Baltarusijai, talkinamai Rusijos, neteisėti migrantai buvo ir yra įrankis to siekti.
Reikšmingiausiu lūžiu suvaldyti tokį dirbtinai inspiruotą neteisėtos migracijos procesą tapo Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje įteisinta ir 2021 m. rugpjūtį pradėta taikyti apgręžimo politika. Iš viso šios trys šalys į savo teritoriją, vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį duomenimis, iš Baltarusijos jau neleido įsibrauti 100 192 neteisėtiems migrantams. Trečiadienį į Lenkiją taip bandė patekti net 190 užsieniečių, į Latviją – 67. Prie Lietuvos sienos buvo ramu, jos neteisėtai iš Baltarusijos per parą kirsti nesiryžo nė vienas užsienietis.
Daugiausiai apgręžimų per beveik dvejus metus atliko Lenkija – 65 757. Užpernai į šią šalį bandė patekti 36 448 neteisėti migrantai, pernai – 14 997, šiemet – 14 312.
Nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d., kuomet VSAT pareigūnams suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti atėjūnus, jų Lietuvos pasieniečiai yra neįleidę 20 581. 2021 m. VSAT į Lietuvą iš Baltarusijos neleido neteisėtai patekti 8 106 tokiems užsieniečiams, 2022 m. – 11 211. Šiemet šis skaičius gerokai krito ir yra 11 kartų mažesnis nei Lenkijoje bei 3,5 karto mažesnis nei Latvijoje, t. y. į Lietuvą neįleisti 1 264 tokie užsieniečiai.
Latvijai taikant migrantų apgręžimo politiką neteisėtų migrantų į šalį iš Baltarusijos nepateko 13 854, iš jų 4 026 – užpernai, 5 290 – pernai, 4 538 – šiemet.
Kai kurie migrantai į šias tris šalis galėjo būti neįleisti ne po vieną kartą.
Be apgręžimo politikos, suvaldyti situaciją Lietuvos pasieniečiams labai padeda prie sienos su Baltarusija pernai įrengtas fizinis barjeras ir galimybės 100 proc. išorės ES sienos kontroliuoti čia įrengtomis stebėjimo sistemomis. Šios priemonės apribojo ne tik atėjūnų patekimą į ES, bet ir jiems talkinančių Baltarusijos pareigūnų galimybes nukreipti migrantus į Lietuvą.
Pastarieji nuo 2021 m. vasaros aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos, organizuoja užsieniečių patekimą prie ES išorės sienos ir koordinuoja jų neteisėtą perėjimą į bendrijos teritoriją. Kartu jie skleidžia pramanus apie tai, kad šią migracijos krizę esą sukėlė ES šalys ir kad jų pareigūnai esą „netinkamai“ ir „žiauriai“ elgiasi apgręždami neteisėtus migrantus.
Realybė visada buvo ir yra kitokia – Lietuvos pasieniečiai kiekvienu atveju vertina į šalį neįleidžiamų asmenų situaciją, pagalbos jiems poreikį ir kitas individualias aplinkybes, jų sveikatos būklę, o esant bent mažiausių abejonių kviečiama greitoji pagalba. Jei reikia, migrantai gabenami į VSAT padalinius sušilti, pavalgyti, atgauti jėgas. Pasieniečiai turi užtektinai tiek humanitarinių paketų, kurie siūlomi apgręžiamiesiems, tiek naujų drabužių ir avalynės, kurie esant reikalui suteikiami tokiems užsieniečiams.
Iš Baltarusijos į ES besibraunančių migrantų didžioji dauguma yra geresnio gyvenimo Vakaruose ieškantys fiziškai stiprūs palyginti jauno amžiaus vyrai. Jie siekia prašytis prieglobsčio pirmoje bendrijos valstybėje, nors su ja visai ir nesieja savo ateities. Pradėjus tokias procedūras ieško progų neteisėtai sprukti į Vakarų Europą. Lietuva irgi jų planuose tėra tranzitinė valstybė.
2022 m. sausio 1 d. užsieniečių registracijos centruose Lietuvoje buvo 3 403 migrantai, absoliuti dauguma kurių neteisėtai į Lietuvą pateko dar iki apgręžimų įteisinimo. Jiems suteikus teisę laikinai išeiti iš centrų ir ribotą laiką judėti Lietuvos teritorijoje be galimybės išvykti už jos ribų, migrantai masiškai piktnaudžiavo šia galimybe ir pasitaikius pirmai progai spruko į Vakarų Europą. Šių metų sausio 1 d. užsieniečių registracijos centruose Lietuvoje jų buvo belikę 205. Šio ketvirtadienio duomenimis, tokių migrantų centruose Lietuvoje yra 154.
