Taip pat skatinama Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos bei už vykdomus karo nusikaltimus patraukti Rusijos Federaciją baudžiamojon atsakomybėn.
Deklaraciją valstybių vadovai pasirašė trečiadienį, po dvišalio susitikimo, praneša Prezidentūra.
Gynyba ir saugumas
Kaip skelbiama G. Nausėdos ir A. Dudos pasirašytame deklaracijos dokumente, Lietuva ir Lenkija toliau tęs karinį bendradarbiavimą, išplėsdama jį ir sudarydama reguliarių dvišalių karinių pratybų tvarkaraštį.
„Toliau dalysimės savo gynybos pajėgumais, kad (...) apsaugotume rytinį Aljanso flangą, Suvalkų sritį ir (...) Baltijos šalis, dislokuojant NATO oro ir priešraketinę gynybą. Esame pasirengę stiprinti dvišalį karinį bendradarbiavimą sudarydami reguliarių karinių pratybų tvarkaraštį, kad pasiektume didesnę mūsų karinių pajėgų sąveiką“, – skelbiama trečiadienį prezidentų pasirašytoje deklaracijoje.
„Esame įsipareigoję stiprinti NATO rytinio flango šalių regioninį bendradarbiavimą – Bukarešto devynetą, kuris yra svarbi mūsų saugumo koordinavimo forma“, – pabrėžiama deklaracijoje.
Tarp prezidentų pristatytų saugumo ir gynybos nutarimų taip pat pažymima ir nuolatinio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) buvimo regione svarba.
„Jis sustiprina atgrasymą ir padeda palaikyti taiką bei stabilumą visoje Europoje. Dar kartą pabrėžiame savo siekį ir ryžtą ateityje stiprinti bendradarbiavimą ir strateginę partnerystę su JAV“, – rašoma dokumente.
Tikisi Švedijos ir Ukrainos NATO sudėtyje
Lietuva ir Lenkija deklaracijoje taip pat skatina NATO sąjungininkus sparčiau priimti sprendimus Švedijos narystės Aljanse klausimu.
„Tikimės, kad Švedija taps visateise NATO nare, ir raginame savo sąjungininkus kuo greičiau užbaigti Švedijos narystės ratifikavimo procesą“, – skelbiama deklaracijoje.
Prezidentai taip pat išsako tvirtą šalių palaikymą Ukrainos euroatlantiniams siekiams ir ragina sąjungininkus aiškias gaires Ukrainos narystei Aljanse pristatyti jau Vilniuje vyksiančiame susitikime. Anot G. Nausėdos ir A. Dudos, Ukrainos narystė NATO tik sustiprins Aljansą ir padidins saugumą Europoje.
„(...) Tvirtai remiame Ukrainos euroatlantinius siekius. Turime sustiprinti NATO partnerystę su Ukraina ir įtvirtinti Ukrainą euroatlantinėje saugumo struktūroje. Raginame NATO viršūnių susitikime Vilniuje pasiūlyti aiškų kelią Ukrainos narystei NATO, po kurio ši šalis būtų pakviesta prisijungti prie Aljanso“, – teigia prezidentai.
„Atsižvelgiant į Rusijos vykdomą agresyvų karą, viršūnių susitikime taip pat turėtų būti numatyta sustiprinta trumpalaikė ir ilgalaikė NATO praktinė ir karinė parama Ukrainai“, – deklaruojama dokumente.
Savo ruožtu Lietuva ir Lenkija sako įsipareigojančios toliau rūpintis savo, viena kitos ir viso regiono saugumu, pirmiausia didinant gynybai skiriamas lėšas.
„Įsipareigojame ir toliau skirti dideles lėšas gynybai, didinti investicijas į infrastruktūrą, nacionalinę gynybos pramonę ir ginkluotųjų pajėgų modernizavimą bei vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su kitų sąjungininkų saugumu“, – teigiame deklaracijoje.
Valstybės taip pat išsako lūkestį, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus pasiektas investicijų į gynybą įsipareigojimo atnaujinimas, 2 proc. bendrojo vidaus produkto ribą nustatant gynybai skiriamų lėšų grindimis.
Rusijos karas prieš Ukrainą
Deklaracijoje Lietuva ir Lenkija taip pat pasisako griežtai smerkiančios neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos invaziją ir brutalų karą prieš Ukrainą bei ragina Rusijos Federaciją išvesti savo karius iš Ukrainos.
„Raginame Rusiją besąlygiškai išvesti savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos. Pažeisdama Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, Rusijos Federacija, aktyviai remiama Baltarusijos Respublikos, kelia grėsmę vertybėmis ir taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai. Mūsų demokratinė bendruomenė turi parodyti vienybę ir atkaklumą priešinantis agresorei“, – rašoma deklaracijoje.
„Pabrėžiame, kad svarbu užtikrinti, jog Rusija būtų patraukta atsakomybėn, ypač už tarptautinį agresijos nusikaltimą. Nuosekliai remsime visas teisines pastangas, kuriomis siekiama užtikrinti teisingumą Ukrainos ir jos žmonių atžvilgiu, įskaitant ad hoc tarptautinio specialaus tribunolo dėl agresijos prieš Ukrainą nusikaltimų, kuris galėtų teisti Rusijos vadovus in absentia, įsteigimą“, – pažymima dokumente.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai deklaracijoje taip pat teigia reiškiantys susirūpinimą didėjančia Baltarusijos priklausomybe nuo Rusijos ir ragina kaimynus nutraukti bendradarbiavimą su Maskva.
„Dėl to smarkiai keičiasi saugumo padėtis mūsų regione. Baltarusija kartu su Rusija yra bendrai atsakinga už agresyvų karą prieš Ukrainą. Raginame Baltarusiją neremti Rusijos, nutraukti represijas prieš savo pilietinę visuomenę, įskaitant lenkų ir lietuvių tautines mažumas, ir pradėti demokratinį dialogą su Baltarusijos pilietine visuomene“, – rašoma dokumente.
„Lietuva ir Lenkija sieks, kad būtų nuolat griežtinamos individualios ir sektorinės ES ribojamosios priemonės Rusijai ir Baltarusijai. Daugiau dėmesio skirsime kovai su sankcijų apėjimu per trečiąsias šalis“, – pažymima deklaracijoje.
ELTA primena, kad šią savaitę Vilniuje vieši Lenkijos prezidentas A. Duda.
Trečiadienį A. Dudos vizitas prasidėjo dvišaliu Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikimu.
Ketvirtadienį šalių vadovai dalyvauja Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginiuose, taip pat dalyvaus Tautiškos giesmės giedojimo šventėje Katedros aikštėje.
Penktadienį numatoma prezidentų išvyka į Klaipėdą, kur šalių vadovai stebės jungtines Lietuvos ir Lenkijos specialiųjų pajėgų greitojo reagavimo ir kovinės parengties pratybas.
