„Esu įsitikinęs, kad 5-ojo straipsnio garantijos Ukrainai yra veiksmingiausias būdas atgrasyti Rusiją. Tai tebėra strateginis Lietuvos ir viso Aljanso tikslas“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Anot jo, tai, kad Vilniaus Aljanso viršūnių susitikime įsteigta NATO-Ukrainos taryba, rodo, kad Ukraina yra jau pripažįstama kaip lygiavertė Aljanso narė. Tai, anot G. Landsbergio, galima vertinti kaip šalies kelio į visateisės narystės NATO pradžią.
Todėl, anot užsienio reikalų ministro, iki kito NATO viršūnių susitikimo Vašingtone Lietuva stengsis daryti viską, kad Ukraina kuo greičiau užimtų savo teisėtą vietą Aljanse.
„Kviečiu jus visus ir toliau skatinti sprendimus priimančius asmenis mesti iššūkį ir priimti drąsesnius sprendimus, kurie būtini siekiant užkardyti potencialius ateities pavojus“, – į aljanso lyderius kreipėsi G. Landsbergis.
„Mes neturime teisės žlugti. Europa turi vėl tapti vientisa, laisva ir taiki. (…) Mūsų darbas nebus baigtas, kol nepasieksime šio tikslo“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino. Taip jis teigė dar prieš paviešinant komunikate nugulusias kompromisines formuluotes.
