A. Januškos teigimu, pagal Seimo narių balandžio mėnesį pasirašytą rezoliuciją, Ukrainos klausimu Lietuvai Aljanso viršūnių susitikimas buvo nesėkmė.
„Kas atsitinka, kai valstybėje nėra jokios strateginės disciplinos? Nei veiksmuose, nei veiksmų komentaruose? Ar gali mus dar stebinti, kad Lietuvos Seimo nariai balsuoja viena, o po to daro ir kalba priešingai?“ – savo „Facebook“ paskyroje komentuoja A. Januška.
„Šiuo atveju – apie kai kurių Seimo narių (ir ne tik opozicijos) reakcijas į Ukrainos nepakvietimą į NATO Seimo rezoliucijos kontekste. Balsuojama viena, po to kalbama ir vertinama kitaip. Prezidentas apie tai neužsimena, politikos komentatoriai irgi beveik visi be išimties tą ignoruoja“, – kritikuoja signataras.
Jis primena balandžio pradžioje vienbalsiai priimtos rezoliucijos dėl Lietuvos pagrindinių tikslų NATO viršūnių susitikime Vilniuje punktus. Šiais punktais, anot A. Januškos, įtvirtinama, kad neapibrėžtumas dėl Ukrainos narystės NATO skatina Rusijos agresiją.
„Primenu du sakinius iš Seimo rezoliucijos (...): „Galutinai panaikinti (...) Ukrainos narystės NATO neapibrėžtumą, nes tai skatina tolesnę Rusijos agresiją“; „Ukrainą būtina pakviesti tapti NATO valstybe nare (pasirašant stojimo protokolus ir pradedant ratifikavimo procesą, kai tam atsiras sąlygos)“, – feisbuke rašo signataras.
Pasak jo, įvertinus NATO viršūnių susitikimo rezultatus, remiantis šia rezoliucija, susitikimas Lietuvai nebuvo sėkmingas.
„Jei vertinti pagal šią aukščiausią įmanomą Lietuvoje Seimo nuomonę-rezoliuciją ir punktą dėl Ukrainos narystės, Vilniaus viršūnių susitikimas Ukrainos klausimu Lietuvai buvo nesėkmė, ir visi kiti pasiaiškinimai, išlygos tėra išsisukinėjimai“, – pabrėžė A. Januška.
„Ši Seimo rezoliucija buvo aiškiai išreikštas Lietuvos interesas, kurį visi privalėjo siekti įgyvendinti ir kuris galėtų būti atskaitos taškas visiems politiniams komentarams. Suprasti ir komentuoti įvykius verta ne vien pagal tai, ką kalba kitų šalių politikai ar komentatoriai, bet ir pagal savo valstybės interesus“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad artėjant Vilniuje vykusiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui, Seimas rezoliucija įtvirtino pagrindinius Lietuvos tikslus šiame susitikime, ypatingą dėmesį skiriant Ukrainos narystės NATO siekiui.
Šią savaitę Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime daugiausiai dėmesio sulaukė Ukrainos narystės NATO klausimas. Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau Vakarų lyderiai dar iki prasidedant susitikimui Vilniuje akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainai nebus leista prisijungti prie NATO gretų.
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.
