„Šie skaičiai – tai dar vienas įrodymas, kad, pavyzdžiui, Stambulo konvencija Lietuvai yra aktuali. Kalbant apie atskirus priimtus įstatymus – ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas priimtas daugiau nei prieš dešimtmetį, ir orderis – akivaizdu, kad egzistuoja tam tikros smurto tradicijos, kurios yra perduodamos iš kartos į kartą“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai tik patvirtina, kad problema yra ir ji yra gana opi visoje Lietuvoje“, – kalbėjo politikė.
Kaip pranešta anksčiau, liepos 1–12 dienomis policija išdavė 725 apsaugos nuo smurto orderius, o per dvi savaites, kai pradėjo veikti pakeistas įstatymas, pareigūnai gavo apie 1800 pranešimų apie galimą smurtavimą artimoje aplinkoje.
Parlamento vadovė pažymėjo, kad ženklus pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje skaičiaus augimas stebėtas ir prieš dešimtmetį – kai Seimas priėmė ankstesnį įstatymą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje.
„Kad visuomenės gijimo kelyje skaičių mes pamatome tiek, kad jie gali ir išgąsdinti – tai irgi natūralus kelias. Matyt smurto artimoje aplinkoje problema niekada nedingsta, tiesiog mes, kaip civilizuota visuomenė, turime užtikrinti, kad darome viską, kad silpnoji pusė – dažniausiai tai yra moterys – būtų maksimaliai gerai apsaugotos“, – aiškino Seimo pirmininkė.
Todėl ji akcentavo, kad greta teisinės bazės, svarbu skirti dėmesio ir visuomenės švietimui.
„Čia jau reikia edukacijos, tam tikro švietimo, žalingų lyčių stereotipų keitimo. Ir tai prasideda su edukacija. Toks platus požiūris į problemą, kurį iš esmės Stambulo konvencija ir siūlo, būtų taip pat naudingas“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad nuo liepos įsigaliojo pernai Seimo priimtas naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriame įtvirtinta nauja prevencinė priemonė – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Jį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai, gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, yra nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
Tiesa, pastarojoje Seimo pavasario sesijoje parlamentas pritarė V. Čmilytės-Nielsen bei valdančiosios koalicijos atstovų ir socialdemokratų inicijuotam parlamento kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl išaiškinimo, ar Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, tik KT gali aiškiai ir nešališkai atsakyti, kokie yra konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos tikslai ir tikrasis turinys.
Vis dėlto, kai kurie politikai tikina, kad šiuo metu Lietuvoje jau veikia pakankamai teisinių įrankių kovoti su smurtu artimoje aplinkoje. Todėl, anot Stambulo konvencijos skeptikų, dokumento ratifikavimas Lietuvai nereikalingas.
