Dėl A. Anušausko atskleistos informacijos ketina kreiptis į prokuratūrą: už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė

Dėl krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai aptartų detalių apie vokiškų tankų pirkimą Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė ketina kreiptis į prokuratūrą. Jei kreipimasis nesudarys pagrindo pradėti apkaltos procesą, opozicijai priklausantys politikai sako neatmetantys galimybės rudens sesijos pradžioje konservatorių deleguotam ministrui kelti interpeliacijos klausimą. Bet kuriuo atveju, sutaria opozicijai priklausantys politikai, toliau eiti ministro pareigų A. Anušauskas tiesiog nebegali.

Arvydas Anušauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Benas Brunalas, Augustė Lyberytė

Jul 26, 2023, 4:45 PM, atnaujinta Jul 26, 2023, 5:03 PM

Diskusijos dėl A. Anušausko viešų pareiškimų apie ketinimus pasirašyti protokolus su Vokietijos „Leopard“ tankų gamintojais tęsiasi jau nuo pirmadienio. Daugiausiai kalbėta, ar tokie ministro pareiškimai po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio nepakenkė tankų įsigyti ketinančios Lietuvos derybinėms pozicijoms.

Tačiau trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda aštriai sukritikavo ministrą, kad šis paskelbė tai, dėl ko buvo susitarta viešai nekalbėti.

„Mes susitarėme Valstybės gynimo taryboje, kad laikomės nuostatos, kad dalykai, kurie yra riboto naudojimo, ir turėtų būti riboto naudojimo – o ne išėjus tuoj pat skelbti „Facebook“, – trečiadienį lankydamasis Šilalės rajone žurnalistams sakė G. Nausėda.

Šie prezidento žodžiai tapo akstinu A. Širinskienei kelti klausimą – ar ministras A. Anušauskas nepažeidė įstatymo ir gali toliau eiti užimamas pareigas.

„Jeigu žiūrėtume į Valstybės tarnybos ir valstybės paslapčių įstatymą, tai riboto naudojimo informacija yra įslaptinta informacija, kuri negali būti prieinama visiems asmenims. Įstatymas labai aiškiai sako, kad tik tie asmenys, kurie turi leidimą dirbti su šia žyma, jie gali prieiti prie riboto naudojimo informacijos“, – Eltai teigė politikė.

„Feisbuko vartotojai tikrai neturi leidimo dirbti su įslaptinta informacija, kuri žymima kaip riboto naudojimo“, – akcentavo A. Širinskienė.

Todėl, tęsė parlamentarė, kyla pagrįstų įtarimų, ar A. Anušauskas nepažeidė galiojančių įstatymų.

„Paviešinimas, kuris praėjo per visą žiniasklaidą, yra akivaizdus įslaptintos informacijos išviešinimas. Taigi kyla klausimas ir dėl teisėtumo, ką sako ir valstybės vadovas, sakydamas, kad buvo susitarta neskelbti. Jis pats pasakė, kad riboto naudojimo informacija yra atskleista. Taip pat kyla klausimas, ar nėra problemos ir su Baudžiamuoju kodeksu, kuris taiko tam tikras bausmes už įslaptintos informacijos atskleidimą“, – teigė politikė ir tikino dar trečiadienį pasikreipsianti į prokuratūrą.

„Šiuo atveju aš tikrai pasiklausiu prokuratūros, nes ne pirmas atvejis, kai Anušauskas kažką atskleidžia. Pasiklausiu, ar jie nemato pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas turėjo būti laikoma paslaptyje“, – tikino A. Širinskienė.

Jei, visgi, prokuratūra neįžvelgtų padaryto A. Anušausko pažeidimo, A. Širinskienė teigė turinti ir planą B. Jos teigimu, tokiu atveju jau rudenį prasidėjus Seimo sesijai būtų galima kelti interpeliacijos klausimą.

„Tai irgi variantas. Mes su kai kuriais politikais iš opozicijos persimetėme keliais žodžiais. Visi situaciją vertina labai rimtai. Matyt, kad opozicija apie tai galvos. Tai yra vienas iš variantų jei neprasidės ikiteisminis tyrimas“, – sakė A. Širinskienė.

S. Skvernelis: VSD turėtų įvertinti, ar A. Anušauskas vis dar gali dirbti su slapta informacija

Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis nurodo, kad A. Anušausku turėtų pasidomėti Valstybės saugumo departamentas (VSD). Pasak politiko, prezidento pasisakymai leidžia abejoti, ar krašto apsaugos ministras, atskleisdamas riboto naudojimo informacija, vis dar gali turėti leidimą dirbti su slapta medžiaga.

„Jeigu buvo atskleista valstybės arba tarnybos paslaptis sudaranti informacija, už tai yra numatyta atsakomybė – teisinė, baudžiamoji, galiausiai už tokius dalykus galima prarasti leidimą dirbti su slapta informacija ir tuo pačiu čiuožti iš posto“, – Eltai komentavo ekspremjeras.

„Jeigu taip elgiamasi su paslaptimis – ir panašu, kad nebe pirmą kartą (prisiminkime istoriją apie karo pradžią Ukrainoje, kada ministras informacija pasidalino su savo žmona) – tikrai tai bus žalinga visomis prasmėmis“, – aiškino Seimo narys.

„Institucijos turėtų įvertinti – pirmiausiai, Valstybės saugumo departamentas, ar tas žmogus gali toliau turėti teisę dirbti su slapta informacija“, – nurodė S. Skvernelis.

Visgi, politikas pripažįsta, kad nededa daug vilčių, jog teisėsaugos institucijos priims griežtus sprendimus.

„Lietuva yra unikali tuo, kad visi tie, kas atskleidinėja, taip sakant, nuleidinėja informaciją – ar slaptą, ar valstybės paslaptį sudarančią, ar tarnybos paslaptį, ar ikiteisminio tyrimo duomenis – tyrimo iš esmės niekada nebūna“, – apgailestavo jis.

Tačiau klausiamas apie politinę A. Anušausko atsakomybę, S. Skvernelis nurodė, kad šiuo klausimu aiškiau turėtų pasisakyti ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir prezidentas G. Nausėda.

„Prezidentas, pasakęs A, turėtų pasakyti ir B. Jeigu taip atskleista Valstybės gynimo taryboje (VGT) pateikta slapta informacija – jis negali toliau darbuotis, negali turėti leidimo dirbti su slapta informacija“, – komentavo jis, pažymėdamas, kad opozicijos iniciatyvos dėl interpeliacijos A. Anušauskui neturės prasmės.

„Galime eilinį kartą sudrebinti Seimą su interpeliacija. Bet kol tokia monolitinė dauguma, aišku, kad rezultato tikėtis sunku“, – sakė parlamentaras.

S. Skvernelis svarstė, ar pasitikėjimas A. Anušausku nesusvyravo ir VGT informaciją teikiančiose institucijose.

„Ar toks ministras gali toliau turėti tiek prezidento, tiek kitų Valstybės gynimo tarybos narių pasitikėjimą?“ – kėlė klausimą politikas.

„Kaip institucijoms teikti informaciją į tokią Valstybės gynimo tarybą? Negali pateikęs informacijos tikėtis, kad ji nebus atskleista – ar žmonai, ar visuomenei“, – stebėjosi jis.

Todėl, apibendrindamas pabrėžė S. Skvernelis, A. Anušauskas nebegali tęsti darbo KAM.

„Politinė atsakomybė paprasta – žmogus nebegali dirbti“, – griežtos pozicijos laikėsi ekspremjeras.

ELTA primena, kad pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.

Visgi, A. Anušauskas dėl viešų pareiškimų sulaukė aštrios kritikos. Keliami klausimai dėl tokių sprendimų skaidrumo, dvišalių santykių su JAV bei Vokietija, Lietuvos derybinės galios potencialo.

Tuo metu VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.

Planuojamas tankų įsigijimas bus didžiausias Lietuvos pirkinys, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys – tam planuojama skirti apie 2 milijardus eurų. Pasak jo, galutinio sprendimo pirkti vokiškus tankus „Leopard“ dar nėra, todėl ketinimų protokolas reiškia tik tai, kad Lietuva siekia gauti daugiau informacijos apie galimus technikos įsigijimus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: kaip Ž. Pinskuvienė ir K. Masiulis vienas kitą auklėjo?