„Dabar viena iš svarbiausių mano užduočių, ką aš pamačiau pradėjęs darbą tarnyboje, tai baudžiamojo persekiojimo funkcijos stiprinimas. Matyt, artimiausiu laiku ieškosime galimybių kaip priimti darbuotojus būtent šiai funkcijai stiprinti“, – antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė L. Pernavas.
„Tarnyboje šiai dienai yra 19 tyrėjų, vadinamųjų procesualistų, kurie tiria baudžiamąsias bylas. Manau, kad tas skaičius, žiūrint į šiandien tarnyboje esančius krūvius, į mūsų planus, kalbant apie mūsų tyrimus, kurie bus ateityje – tas skaičius yra gerokai per mažas“, – konstatavo jis.
STT vadas pabrėžė, kad ilgą laiką tarnyboje didžiausias dėmesys buvo skiriamas prevencinei veiklai, švietimui bei tarptautinio bendradarbiavimo klausimams. Todėl, akcentavo jis, baudžiamojo persekiojimo stiprinimas liko nuošalyje. Tai, pasak jo, yra susiję ir su nepakankamu institucijos finansavimu.
„Laikui bėgant tarnybos pajėgumai, skirti baudžiamojo persekiojimo funkcijai, jie tapo, mano manymu, neproporcingai maži. Tai kelia tam tikras rizikas tarnybos veiklai, atskleidžiant ir tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – aiškino L. Pernavas.
Prezidentūra: būtina stiprinti baudžiamojo persekiojimo sritį
Po susitikimo spaudos konferencijoje kalbėjęs prezidento patarėjas Darius Urbonas antrino L. Pernavui ir pažymėjo, kad šalies vadovas taip pat ragina instituciją stiprinti baudžiamojo persekiojimo sritį.
„Pastaruoju metu Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla buvo daugiau orientuota į korupcijos prevenciją, į tarptautinį bendradarbiavimą. Tai yra labai gerai. Tačiau reikėtų pasakyti tai, kad šioje srityje tarnyba atsakomybę dalinasi kartu su visomis kitomis institucijoms ir įstaigomis, jų vadovais“, – sakė D. Urbonas.
„Tuo tarpu baudžiamasis persekiojimas ir, ypatingai, kriminalinė žvalgyba – yra tikrai ribotas subjektų ratas, kurie tai daro. Tai išskirtinė teisėsaugos institucijų kompetencija ir niekas to padaryti negali“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
Klausiamas, ar planai stiprinti baudžiamojo persekiojimo funkcijas yra susiję su vadinamąja „čekiukų“ krize – kai STT pradėjo 11 ikiteisminių tyrimų dėl galimo piktnaudžiavimo savivaldybių tarybų narių veiklai skirtomis lėšomis – D. Urbonas teigė, kad tai nėra tiesiogiai susiję aspektai.
„Tai tiesiog bendras dabar matymas. Ta sritis, kur mes jau ir šiek tiek anksčiau tą įžvelgėme – dar prieš pradedant kalbėti apie tuos išlaidų atvejus, kai buvo pradėta skyrimo procedūra ir dar šiek tiek anksčiau“, – žurnalistams aiškino D. Urbonas.
„Vertindami institucijos veiklą, iš kai kurių rodiklių, matėme tam tikras indikacijas, kad šiai sričiai reikėtų dėmesio daugiau“, – patikino jis.
ELTA primena, kad L. Pernavas STT vadovu Seimo sprendimu paskirtas šių metų gegužę. Jo kandidatūrą į tarnybos direktoriaus poziciją pateikė prezidentas G. Nausėda.
