Migracijos departamento duomenimis, liepos 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 195 550 užsieniečių, o 2023 m. sausį tokių asmenų mūsų šalyje buvo 189 411.
Remiantis naujausiais migracijos pusmečio rodikliais, sumažėjo Lietuvoje gyvenančių Ukrainos piliečių, tačiau jie ir toliau sudaro didžiausią mūsų šalyje esančių užsieniečių dalį. Šių metų liepos pradžioje Lietuvoje iš viso gyveno 84 734 ukrainiečiai, 2023-ųjų pradžioje – 94 891.
Tikėtina, kad šį mažėjimą nulėmė Ukrainos karo pabėgėlių migracijos pokyčiai.
Per pusmetį pagausėjo Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių. Jei 2023 m. sausio 1-ąją mūsų šalyje gyveno 48 804 šios šalies piliečiai, tai liepos 1-ąją – 58 347.
„Baltarusijos piliečiai išlieka viena iš gausiausiai į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių grupių, antra po ukrainiečių, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. – Jiems netaikomi imigracijos ribojimai dėl karinės agresijos prieš Ukrainą, todėl baltarusiai netrukdomi gali gauti leidimus gyventi Lietuvoje“.
Nežymiai padidėjo Lietuvoje gyvenančių Rusijos piliečių skaičius. Metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 15 706 rusai, 2023-ųjų viduryje – 16 193.
„Nors Rusijos piliečių imigracijai buvo įvesti ribojimai dėl karinės agresijos prieš Ukrainą, visgi tikėtina, kad dalis jų spėjo atvykti iki ribojimų įvedimo arba turėjo anksčiau išduotas vizas, kurias turėdami galėjo kreiptis dėl leidimų gyventi išdavimo Lietuvoje“, – spėja E. Gudzinskaitė.
Šių metų liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai iš viso sudarė 6,83 proc. visų šalies gyventojų. 2023 m. sausį šis rodiklis buvo – 6,67 proc.
Skaičiuojant kas pusmetį, paskutinį kartą Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus mažėjimas, nors ir nežymus, buvo fiksuotas 2016-ųjų sausį. Tuomet šalyje gyveno 41 138 užsieniečiai, o 2015 metų liepą Lietuvoje gyveno 41 612 įvairių užsienio valstybių piliečių.
