„Iš tikrųjų palyginome duomenis, kuriuos abu turime, ir galime konstatuoti faktą, kad jie yra labai panašūs – Baltarusijos teritorijoje dislokuotų „Wagner“ kovotojų skaičius jau viršija 4 tūkst. arba yra artimas tam skaičiui.
Dalis „Wagner“ kovotojų yra priartėję prie mūsų sienos, užėmę padėtį Gardino srityje. Reiškia, kad ši padėtis yra labai patogi rengti provokacijas tiek prie Lenkijos-Baltarusijos, tiek prie Lietuvos-Baltarusijos sienos“, – nurodė G.Nausėda.
Paklaustas, kiek konkrečiai „Wagner“ samdinių šiuo metu yra Gardino srityje, šalies vadovas šio skaičiaus neatskleidė.
„Turime labai rimtai vertinti kartais net ir, atrodo, bravūriškai mestą tai A.Lukašenkos, tai kitų pareigūnų retoriką, kad „Wagner“ kovotojai nori paatostogauti Lenkijos teritorijoje. Kiekviename juoke yra dalis tiesos.
Manau, kad sąmoningai šie žmonės atsiduria tame vadinamame trijų valstybių trikampyje, kur jie gali labai patogiai per labai trumpą laiką būti permesti tiek prie mūsų sienos, tiek prie sienos su Lenkija. Todėl manau, kad tai yra neatsitiktinis veiksmas“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis akcentavo, kad tik pasirodžius žiniai apie „Wagner“ grupuotės įsikūrimą Baltarusijoje, Lietuvoje iš karto buvo sustiprinta sienos apsauga, atnaujinti sienos priedangos planai, kurie numato tamprų bendradarbiavimą ir pastiprinimą iš kariuomenės pusės. Sustiprinti ir žvalgybiniai pajėgumai.
„Mes galime įvairiai vertinti „Wagner“ kovotojų kėslus Baltarusijoje, bet visiškai akivaizdu viena – būtų pernelyg didelė pagunda tiek V.Putinui, tiek A.Lukašenkai nepasinaudoti jų buvimu tiesioginėje kaimynystėje su vakarine Baltarusijos siena galimoms provokacijoms prieš NATO valstybes“, – įsitikinęs G.Nausėda.
G.Nausėda: jų planas yra dislokuoti iki 10 tūkst. „Wagner“ kovotojų
Prezidentas patikino, kad pagrindo abejoti Lietuvos institucijų gebėjimu atremti provokacijas tikrai nėra, tačiau tuo pačiu nurodė, kad „Wagner“ kovotojų skaičius Baltarusijoje kol kas nėra baigtinis.
„Yra planas dislokuoti iki 10 tūkst. „Wagner“ kovotojų. Tai reiškia, kad dabar procesas viso labo tik įpusėjęs. Tai yra rimta jėga. Tai nėra kažkokie nepatyrę berniokai, kurie nežino, kaip elgtis su ginklais. Tai yra įgiję kovinės patirties mūšio lauke žmonės, kurie tikrai pavojingi – dar ir dėl to, kad turi mažai moralinių skrupulų ir turi tamsią kriminalinę praeitį“, – pabrėžė G.Nausėda.
Šalies vadovas neatmeta, kad, jei saugumo situacija regione taps itin komplikuota, Lietuvai bei jos kaimynėms Latvijai ir Lenkijai gali tekti uždaryti sieną su Baltarusija.
„Tikrai turime dirbti kartu, turime ne tik imtis priemonių nacionaliniu mastu, bet turime turėti ir labai aiškius algoritmus, jeigu situacija taptų dar komplikuotesnė – įskaitant ir galimą sienos uždarymą su Baltarusija. Bet tai turėtų būti daroma koordinuotu būdu – tarp Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos“, – pažymėjo jis.
Nepaisant to, galimas sienos su Baltarusija uždarymas, pasak G.Nausėdos, būtų tik kraštutinė priemonė.
„Jeigu matysime, kad „Wagner“ kovotojų daliniai sąmoningai koncentruojami prie mūsų sienos, prasideda įvairios hibridinės atakos mūsų sienos link, be abejo, tai yra viena iš opcijų – ir gana efektyvi. Bet šiandien turime pirmiausiai kalbėtis apie tai, kaip koordinuotai veiksime, jeigu tokio pobūdžio provokacijos kiltų“, – dėstė prezidentas.
Be kita ko, šalies vadovas teigė nesutinkantis su kai kurių apžvalgininkų ir politikų požiūriu, kad dėl būsimos Švedijos narystės NATO geopolitinė situacija keičiasi ir dėl to strateginė Suvalkų koridoriaus reikšmė mažėja.
„Nesutinku su tokiu požiūriu ir manau, kad Suvalkų koridorius ir toliau lieka tiek Rusijos, tiek Baltarusijos provokacijų taikiniu“, – pastebėjo G.Nausėda.
Anot prezidento, artimiausiu metu įvyks Lietuvos ir Lenkijos pasieniečių, žvalgybos pareigūnų susitikimas, kuriame bus pasikeista informacija apie Suvalkų koridoriaus saugumo situaciją.
„Su M.Morawieckiu sutarėme, kad mūsų sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir mūsų žvalgybinių institucijų pareigūnai artimiausioje ateityje susitiks tarpusavyje tam, kad pasikeistų informacija, kurią turi, ir toliau galėtume efektyviai kooperuoti savo pastangas, siekdami apginti šį jautrų žemės lopinėlį“, – sakė jis.
Lenkijos premjeras: provokacijų kiekis augs
Lenkijos ministras pirmininkas M.Morawieckis atkreipė dėmesį, kad įvairios hibridinės atakos prie Lenkijos ir Lietuvos sienų stebimos jau dvejus metus, tačiau, anot jo, dabar Rusija ir Baltarusija didina spaudimą, daromų provokacijų skaičių.
„Turime turėti galvoje, kad šių provokacijų kiekis augs. Kalbėjome su prezidentu G.Nausėda, kad tai stebima Lietuvos teritorijoje, taip pat ir Latvijos. Mes tai irgi matome. Tai vyks toliau – provokacijos, A.Lukašenkos ir V.Putino intrigos.
Tai ir yra jų pusės esmė – destabilizuoti, sukurti chaosą, nepasitikėjimą, tuo pačiu metu parodyti rytinio flango silpnumą visiems mūsų NATO partneriams“, – kalbėjo M.Morawieckis.
Lenkijos premjeras citavo britų parlamentarų pateiktą išvadą, kad bandžiusieji išjuokti „Wagner“ keliamą grėsmę iš tiesų jos „siaubingai nesupranta“, netinkamai ją įvertina.
„Wagner“ grupė yra ypatingai grėsminga, šios grupės padaliniai yra permetami į NATO rytų flangą tam, kad jį destabilizuotų. Tai yra realios grėsmės, kurios yra mūsų sąjungininkų patvirtintos“, – teigė jis.
Anot M.Morawieckio, praktikoje tai reiškia, kad „Wagner“ grupės nariai galėtų stumti dešimtis tūkstančių nelegalių migrantų iš Baltarusijos į Lenkiją, privedant prie šalies saugumo sistemos kolapso.
Taip pat, jo teigimu, samdiniai galėtų persirengti nelegaliais migrantais ir taip pasiekti rytines NATO šalis.
Šiuo metu į Baltarusiją atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su šalies armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų. Lenkijos vadovybė prieš keletą savaičių nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
Lenkija antradienį taip pat apkaltino Baltarusiją sraigtasparniais įsiveržus į Lenkijos oro erdvę ir į tai atsakė padidindama karių skaičių pasienyje.
