„Stengiamės iš paskutiniųjų. Galiu patikinti, kad, nepaisant mūsų finansinių problemų, dirbantys darbuotojai atlieka darbą nuoširdžiai ir išsamiai. Dėl kylančių darbo apimčių darbo kokybę mes stengiamės maksimaliai išlaikyti stabilią“, – trečiadienį LRT radijui sakė E. Gudzinskaitė.
„Bet, aišku, tada stoja visi procesai – tiesiog prasideda to paties verslo nepasitenkinimas, kad mes pradedame vėluoti kitus sprendimus priimti, nes, žinoma, prioritetas saugumo patikroms, o tai užima didelę dalį mūsų dabartinio darbo“, – pripažino ji.
Nuo pernai lapkričio į šalį atvykstantieji Rusijos ir Baltarusijos piliečiai privalo užpildyti specialų klausimyną ir pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje. Tokia prievolė taikoma visiems rusams ir baltarusiams, teikiantiems prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą.
Mano, kad finansavimas departamentui turi didėti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sutinka, kad finansavimas Migracijos departamentui turi didėti. Pasak jo, veikiausiai apie tai bus diskutuojama ir derantis dėl kitų metų valstybės biudžeto.
„Kasmet, kai svarstomas biudžetas, (...) Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas visada pritarė idėjai siūlyti padidinti (finansavimą – ELTA) Migracijos departamentui – tiek atlyginimams, tiek kitai veiklai“, – LRT radijui sakė L. Kasčiūnas.
„Neišvengiamai kitą rudenį turėsime diskusiją – aš už tai, kad tokia svarbi institucija būtų dar geriau finansuojama“, – patikino jis.
Praėjusią savaitę profesinė sąjunga „Solidarumas“ kreipėsi į šalies politikus, pažymėdami, kad Migracijos departamentas dėl mažų darbuotojų atlyginimų ir todėl atsiradusio jų trūkumo bei žymiai padidėjusio darbo krūvio greitu metu negalės tinkamai atlikti savo pareigų. Pasak profsąjungos, jeigu šis klausimas nebus išspręstas, rudenį departamento specialistai gali masiškai palikti darbą.
