Tačiau šį kartą JAV prezidento rinkimų kovoje įsipaišo naujas dėmuo: abu realiausi Respublikonų partijos kandidatai prezidento rinkimuose suabejojo tolesne JAV parama Ukrainai. O vis daugiau rinkėjų klausimų, stringant Ukrainos kontrpuolimui, sulaukia ir perrinkimo siekiantis J.Bidenas.
V.Putino viltys
D.Trumpo pergalės rinkimuose atveju Jungtinės Valstijos gali sumažinti savo paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai, ketvirtadienį įspėjo Vokietijos saugumo ekspertas Christophas Heusgenas.
Tuo metu JAV ir Europos pareigūnai nerimauja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į savo karo Ukrainoje planus įtraukė 2024 metų JAV prezidento rinkimus.
„V.Putinas puoselėja viltį, kad kitais metais JAV prezidentas Joe Bidenas pralaimės ir tai privers JAV sumažinti paramą Ukrainai bei pagerins Rusijos derybines pozicijas“, – CNN teigė keturi JAV pareigūnai.
Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala, įvertinęs galimus rinkimų scenarijus, neatmeta, kad JAV politika Ukrainos atžvilgiu gali keistis, tačiau tai, anot jo, galiausiai priklausys nuo kelių svarbių veiksnių.
Respublikonų stovykla
Pagal dabartines apklausas, buvęs prezidentas D.Trumpas yra akivaizdus favoritas tapti Respublikonų kandidatu į prezidentus.
Visgi, pirminiai Respublikonų partijos rinkimai, kurių metu partiečiai rinks savo kandidatą, prasidės tik sausio viduryje, tad iki to laiko kitas potencialus kandidatas, Floridos gubernatorius Ronis DeSantis, teoriškai galėtų įgyti daugiau populiarumo tarp partiečių – nors šiuo metu R.DeSantis nuo D.Trumpo atsilieka 20–30 proc. punktų.
Tačiau abu populiariausi Respublikonų kandidatai į prezidentus – D.Trumpas ir R.DeSantis viešai abejoja tolesne JAV parama Ukrainai.
Tiek D.Trumpas, tiek R.DeSantis nurodė manantys, kad tolesnis įsitraukimas į teritorinį ginčą tarp Ukrainos ir Rusijos nėra JAV centrinis nacionalinis interesas. D.Trumpas taip pat pareiškė, kad Europa turėtų Ukrainai skirti daugiau lėšų arba bent tiek pat, kiek ir JAV.
Politologo L.Kojalos manymu, net jeigu 2024 metais būtų išrinktas Respublikonų kandidatas, JAV politikos kryptis Ukrainos atžvilgiu arba parama jai nebūtinai keistųsi – anot jo, rinkimų kampanija yra viena, o praktiniai sprendimai tapus valstybės vadovu – visai kita.
Vienas svarbiausių veiksnių, anot politologo – kokia komanda sups būsimą JAV vadovą, kokią viziją turės žmonės, atsakingi už užsienio ir nacionalinio saugumo politikos klausimus.
Be to, kaip pabrėžė L.Kojala, ir Respublikonų tarpe nėra priešiško nusistatymo Ukrainos atžvilgiu, o partijos politikų tezės, jog parama Ukrainai turėtų būti susieta su kontrolės procedūromis, labiau susijusios su bandymu kritikuoti dabartinę Joe Bideno administraciją.
„Didžioji dalis Respublikonų rinkėjų palaiko Ukrainą. Mažesnė parama nei tarp Demokratų būna tuomet, kai klausiama apie ginkluotės tiekimą, ar JAV yra svarbu, kad Ukraina laimėtų šį karą. Tačiau bet kuriuo atveju tai yra gerokai daugiau nei pusė rinkėjų“, – pabrėžė L.Kojala.
Net ir D.Trumpo pareiškimas, kad, tapęs prezidentu, suderėtų karo Ukrainoje pabaigą per 24 valandas, anot L.Kojalos, nėra nauja – esą jis taip kalbėjo ir apie Izraelio ir Palestinos situaciją, Šiaurės Korėją, tačiau realybė neatitiko pasakojimų.
Visgi, L.Kojala pripažįsta, kad dar kartą išrinktas, D.Trumpas galėtų elgtis kitaip nei pirmosios kadencijos metu.
„2016 metais, kai D.Trumpas buvo išrinktas prezidentu, nemažą dalį jo komandos sudarė tradiciniai Respublikonų partijos užsienio ir saugumo politikos ekspertai, institucijų atstovai, todėl D.Trumpo vykdyta politika nebūtinai drastiškai skyrėsi nuo to, ko galėjome tikėtis iš kitų Respublikonų.
Bet dabar, kai jis būtų išrinktas antrą kartą, situacija galėtų būti ir kitokia – jis gerokai labiau supranta, kaip funkcionuoja Baltieji rūmai, kaip svarbu aplink save suburti tuos žmones, kurie ir idealogiškai, ir kalbant apie personalijas, būtų ištikimi jam. Kyla klausimų, kokia būtų tolesnė D.Trumpo politika, ar tikrai kartotųsi situacija, kurią matėme anksčiau“, – kalbėjo L.Kojala.
Demokratų stovykla
Tuo metu Demokratų partija dar kartą kels dabartinio prezidento, 80-erių J.Bideno kandidatūrą.
L.Kojalos teigimu, JAV yra ganėtinai įprasta, kad pareigas einantis prezidentas siektų perrinkimo. Be to, Demokratų tarpe nematoma, kas galėtų jį pakeisti – kaip galima kandidatė svarstyta JAV viceprezidentė Kamala Harris Demokratų neįtikino galinti kilti dar vienu laipteliu aukštyn.
Tačiau J.Bidenas, kurio administracijos sprendimu Ukrainai JAV skyrė 56 mlrd. eurų karinės, finansinės ir humanitarinės paramos, stringant Ukrainos kontrpuolimui, sulauks vis daugiau konkurentų klausimų dėl šios paramos tikslingumo.
Visgi, politologas teigė nemanantis, kad J.Bidenas prieš rinkimus bandytų atsigręžti į Demokratų rinkėjus, pasisakančius už mažesnę JAV paramą Ukrainai, ir iš tiesų tą paramą sumažinti.
„J.Bidenas į Ukrainą investavo labai daug ir asmeninio politinio kapitalo – geriausia vizuali to iliustracija buvo jo apsilankymas Kijeve. J.Bidenas supranta, kad jo palikimas užsienio politikoje pirmosios kadencijos metu labai stipriai priklausys nuo Ukrainos sėkmės. Jeigu Ukrainai nesisektų, tai būtų ir paties J.Bideno pralaimėjimas“, – pabrėžė jis.
Todėl L.Kojala neatmeta, kad prieš prezidento rinkimus parama Ukrainai galėtų ir padidėti.
Galiausiai naujojo JAV prezidento, ar jis būtų Demokratas, ar Respublikonas, politika Ukrainos atžvilgiu priklausys nuo bendro konteksto.
„Kai prisieks naujas arba senas prezidentas bus 2025 metų sausis. Nuo to, kaip tuo metu seksis Ukrainai, kokia bus Europos šalių parama Ukrainai, o ir pačių šalių skiriamos gynybos išlaidos, stipriai sąlygos, kaip tuomet bus formuojamas naujas JAV užsienio politikos Ukrainos atžvigliu etapas“, – pabrėžė politologas.
