Remdamasis Valstybės saugumo departamento (VSD) išvada, Migracijos departamentas uždraudė baltarusiui 2,5 metų atvykti į Lietuvą – pastarasis sprendimas priimtas dar šių metų gegužę.
Be to, V. V. įtrauktas ir į Šengeno informacinę sistemą, perspėjant kitas valstybes nares dėl keliamo pavojaus.
Kaip teigiama Migracijos departamento nutarime, kurį matė ELTA, nuo 2022 m. V. V. kovoja Ukrainos pusėje ir oficialiai priklauso Rusijos agresiją atremiančių ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms. Tačiau nuo 2010-ųjų šešerius metus jis tarnavo Baltarusijos armijoje.
Migracijos departamentui pateiktame VSD vertinime nurodoma, kad V. V., kaip buvęs Baltarusijos armijos karys, privalo būti lojalus Minsko režimui ir palaikyti Baltarusijos vykdomą užsienio politiką, keliančią papildomas rizikas Lietuvos saugumui. Pasak departamento, gali būti, kad pilietis vykdo žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotis. Todėl konstatuojama, V. V. buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Eltos žiniomis, Ukrainos gynybos ministerija atsiuntė peticiją dėl draudimo V. V. pervažiuoti per šalį, prašant panaikinti draudimą V. V. patekti į Lietuvą ir kitas Šengeno valstybes.
VSD: vertinant užsieniečių keliamą grėsmę, kiekvienu atveju atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes
Eltai pasiteiravus, kokiu pagrindu VSD pateikė neigiamą išvadą dėl V. V., departamentas atsisakė komentuoti konkrečią Baltarusijos piliečio situaciją. Tačiau nurodė, jog kiekvienu atveju VSD atlieka grėsmės vertinimą, atsižvelgiant į individualias aplinkybes.
„Valstybės saugumo departamentas atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą kiekvienu atveju atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Asmens keliamos grėsmės vertinimas gali būti keičiamas paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie asmenį, taip pat įvertinama ir pasikeitusi geopolitinė situacija“, – teigiama VSD Strateginės komunikacijos skyriaus raštu pateiktame komentare Eltai.
Be to, atkreipiamas dėmesys, kad trečiųjų šalių piliečiams teisė atvykti į Lietuvą nėra suteikiama automatiškai.
„Teisės aktai neapibrėžia grėsmės valstybės saugumui sąvokos ar baigtinio grėsmių valstybės saugumui sąrašo – vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, teismų praktiką ir pan.“ – nurodė VSD.
„Atkreipiame dėmesį, kad teismai ne kartą yra pažymėję, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reikalavimus“, – pažymėjo departamentas.
Migracijos departamentas: sprendimas gali būti ginčijamas
V. V. situacijos nekomentavo ir Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė. Ji antrino VSD, pažymėdama, kad visi tokie ir panašūs atvejai vertinami individualiai.
„Jeigu priimamas sprendimas, reiškiasi buvo įvertinos aplinkybės, nustatytos priežastys ir buvo priimtas sprendimas uždrausti atvykti. Jeigu uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, negalima, taip sakant, net kojos įkelti į Lietuvos Respubliką – tiek atvykti negalima, tiek negalima vykti tranzitu, reikia apvažiuoti“, – Eltai teigė E. Gudzinskaitė.
Visgi, ji pažymėjo, kad Migracijos departamento sprendimai gali būti skundžiami. Tokiu atveju asmuo turėtų pateikti daugiau informacijos ir pagrįsti, kodėl departamentas turėtų pakeisti savo poziciją dėl leidimo atvykti į šalį.
„Turi paaiškinti, pateikti pagrindžiančius dokumentus, paaiškinimus, įrodymus ir visa kita. Tokius prašymus gavęs Migracijos departamentas nagrinėja ir konsultuojasi su tomis įstaigomis, kurių teikimu (...) buvo uždrausta atvykti“, – dėstė E. Gudzinskaitė.
„Jeigu tai yra grėsmė saugumui, žinoma, konsultuojamasi su Valstybės saugumo departamentu. Jeigu išties paaiškėja, kad yra naujos aplinkybės, kurios nebuvo vertintos, vertinama iš naujo ir priimamas naujas sprendimas“, – aiškino ji.
Migracijos departamento nutarime teigiama, kad šių metų gegužę V. V. buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje. Tačiau V. V. sutuoktinei, taip pat Baltarusijos pilietei, bei poros dukrai tokie leidimai išduoti.
Klausiama, ar tokios aplinkybės gali turėti įtakos Migracijos departamento sprendimui, E. Gudzinskaitė pakartojo, kad kiekviena situacija yra kitokia. Visgi, pažymėjo ji, dažniausiai giminaičių teisinė padėtis sprendimams įtakos neturi.
„Reikia turėti omenyje, jeigu kalbama apie asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui, tai būtent vertinamas pats asmuo ir jo elgesys. Tad giminaičiai ne tiek daro įtakos sprendimui. Bet kiekvienu konkrečiu atveju vertinama visuma – kažkokios taisyklės standartinės neturime“, – patikino Migracijos departamento vadovė.
