Anot tarnybos, nustatyta, kad atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą tvarka ne visuomet sudaro galimybę įvertinti, ar patirtos išlaidos naudojamos parlamentinei veiklai vykdyti. Todėl, STT teigimu, parlamentinės lėšos gali būti kompensuojamos, net jei seimūnai nevykdo veiklos tinkamai.
Dėmesys atkreiptas ir į tai, kad skirtingai nei Seimo nario atlyginimas, kuris parlamentarui be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių mažinamas vienu trečdaliu, lėšos parlamentinėms išlaidoms mokamos nepertraukiamai, nepriklausomai nuo Seimo nario veiklos intensyvumo, dalyvavimo ar nedalyvavimo komisijų ar komitetų posėdžiuose statistikos, kt.
STT vertinimu, kai kurios parlamentinės išlaidos reglamentuotos pernelyg abstrakčiai, dėl to gali būti įvairiai interpretuojamos ir nepagrindžiamos. Pabrėžtinai ir tai, kad analizuoti teisės aktai galimai tinkamai neužtikrina interesų konfliktų prevencijos įsigyjant prekes ar paslaugas iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų.
Atsižvelgdama į tai, tarnyba siūlo apibrėžti parlamentinės veiklos sąvoką ir jai būtinų ir atlygintinų išlaidų turinį įstatymo lygmens teisės akte, taip pat tikslinti Parlamentinių išlaidų aprašo nuostatas, susijusias su parlamentinei veiklai skirtų išlaidų panaudojimo kontrole.
Be to, atlikus antikorupcinį vertinimą, įžvelgta rizikų dėl gyvenamųjų patalpų Seimo viešbutyje naudojimo – teisės aktai sudaro galimybę jas interpretuoti ne visuomet pagrįstai suteikiant galimybę nemokamai apsigyventi Seimo viešbutyje. Taip pat teisės aktuose nereglamentuota butų Seimo viešbutyje naudojimo pagal paskirtį kontrolės tvarka ir už šią funkciją atsakingi subjektai.
