„Man rodos, kad visa „Wagner“ istorija, sakyčiau, „Wagner“ propaganda, mėginimas įbauginti kaimynus – na, pakankamai sėkmingas“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Visgi, vienas iš jo tikslų yra izoliuoti Baltarusijos žmones, laisvę mylinčius žmones, kurie bėga nuo Lukašenkos režimo, ir iš esmės paskatinti kaimynines šalis apsitverti nuo Baltarusijos. Manau, kad tai būtų didelė Lukašenkos – o kartu ir Putino – pergalė, jeigu kaimyninės šalys būtent tam pasiduotų“, – aiškino parlamentaro vadovė.
Seimo pirmininkė pabrėžė – europietiška ir demokratiška Baltarusija yra „Lietuvos gyvybinis interesas“. Todėl, jos manymu, Vilnius ir toliau turi dėti pastangas, padedant baltarusių opozicijai.
„Lietuvos gyvybinis interesas yra turėti kaimynę Baltarusiją – ne Lukašenkos režimo valdomą, bet europietišką, demokratišką. Tikiu, kad ateityje tai įvyks. Tam ir buvo skiriamos mūsų labai didelės pastangos – ir manau, kad mes jas turime tęsti“, – dėstė politikė.
Todėl V. Čmilytė-Nielsen nemano, kad ir naujausi Migracijos departamento duomenys, rodantys, kad beveik 1 tūkst. šalyje gyvenančių Baltarusijos piliečių pripažinti keliantys grėsmę saugumui, turėtų tapti priežastimi peržiūrėti nacionalinės politikos principus.
„Tai, kad apie tūkstantis žmonių, tarnybų nuomone, kelia grėsmę – žinoma, signalas, kuris galėtų rodyti, kad ne viskas buvo tinkamai išanalizuota pačioje pradžioje, kai buvo suteikti leidimai gyventi. Svarbu, kad šioje vietoje tai nėra politikų įsikišimo klausimas – tarnybos analizuoja grėsmes, jas vertina, galbūt atsirado kažkokios iki tol nežinomos grėsmės“, – svarstė Seimo pirmininkė.
„Mano galva, tai nėra priežastis iš esmės peržiūrėti mūsų politiką Baltarusijos diasporos atžvilgiu“, – patikino ji.
ELTA primena, kad Migracijos departamento duomenimis, nuo 2022 m. lapkričio pabaigos, kai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo įvesta prievolė užpildyti specialų klausimyną ir pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje, keliančiais grėsmę šalies saugumui pripažinti 1164 šių šalių piliečiai. Iš jų – 910 baltarusiai, 254 – rusai.
Be to, pastaruoju metu tęsiasi diskusijos dėl ribojamųjų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suvienodinimo. Dabar baltarusiams taikomos tam tikros išimtys.
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas pranešė, kad ministerija mato poreikį suvienodinti ribojimus į šalį atvykstantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Prezidentas G. Nausėda jau anksčiau ragino Seimą apsvarstyti vienodus ribojimus rusams ir baltarusiams. Apie tai jis priminė ir reaguodamas į Baltarusijoje dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę. Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.
