„Tai, kad jis nėra patvirtintas, nėra gerai. Tuo labiau, kad ir pats planas yra 2023–2025 metams, o mes dabar esame 2023 metų antroje pusėje, tai tuoj nebeliks prasmės tuos 2023 metus iš viso laikyti, reikės turbūt 2024–2026 metams planą daryti“, – LRT radijui pirmadienį teigė K. Budrys.
Nors prezidento patarėjas pripažįsta, kad šiuo metu kai kurios plano formuluotės kelia klausimų, jis ragina strategiją patvirtinti ir judėti į priekį.
„Taip, yra diskusija, ar jis yra pakankamai ambicingas ir kaip mes turėtume vertinti rezultatus, kas turėtų įsitraukti į vieną ar į kitą funkciją. Tačiau šioje situacijoje, aš manau, kad jį reikėtų tvirtinti, įgyvendinti, žiūrėti, kas mums nesiseka, kas mums sekasi ir judėti į priekį“, – teigė K. Budrys.
Pasak jo, kylančius klausimus dėl plane numatytų strategijų būtų galima išspręsti.
„Išspręsti tuos klausimus, kas nėra aišku, tikrai galima. Nėra taip, kad jis yra baltas popieriaus lapas, jis yra parengtas. Jeigu liko dar kokių neaiškumų, juos reikia ištiesinti, pasitvirtinti ir judėti“, – ragino K. Budrys.
„Ne visada yra bet koks planas geriau negu jokio, būna situacijų, kai geriau jokio. Bet šiuo atveju mes turime planą, patvirtiname ir judame į priekį, įgyvendiname ir matuojame, kur esame kitais metais“, – reziumavo prezidento patarėjas.
ELTA primena, kad Seimas Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją priėmė praėjusių metų gegužę.
Vis dėlto, iki šiol nepatvirtinus veiksmų plano, Seimo opozicijos nariai kritikuoja tokį delsimą. Anot parlamentaro, socialdemokrato Kęstučio Vilkausko, pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planas „mėtomas lyg karšta bulvė“.
Dokumente numatyta organizuoti privalomus mokymus visiems valstybės tarnautojams, mokyklų mokytojams, 11–12 klasių moksleiviams, alternatyvią krašto apsaugos tarnybą vykdantiems asmenims, 18 metų amžiaus ir vyresniems Lietuvos šaulių sąjungos nariams.
Strategijoje numatoma stiprinti piliečių švietimą ir informavimą apie šiuolaikines grėsmes, nacionalinį saugumą, galimybes prisidėti prie šalies gynybos. Siekiama stiprinti ir jaunimo pilietiškumo ir patriotizmo ugdymą, tobulinti pedagogų rengimą, skatinti piliečių dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir istorinės atminties puoselėjime.
Visgi, strategijos įgyvendinimo planas dar nėra paruoštas – jį turėtų patvirtini Ministrų kabinetas.
