„Kai prezidentas pavasarį vetavo ribojamųjų priemonių įstatymą, mes nelyginome tautybių ar piliečių – lyginome Rusijos ir Baltarusijos režimus, jų vaidmenį, prisidedant prie agresijos prieš Ukrainą, jų keliamas grėsmes Lietuvos respublikai ir saugumo priemones, kurių turėtume imtis“, – LRT radijui pirmadienį kalbėjo K. Budrys.
Anot jo, šiuo metu Baltarusijos vykdomi hibridiniai, šnipinėjimo, informaciniai ir provokaciniai veiksmai bei jų grėsmė, nukreipti prieš Lietuvą, vienareikšmiai yra daug intensyvesni nei Rusijos.
„Dėl to mūsų saugumo priemonės prieš užkardant Baltarusijos veiksmus turi būti adekvačios. Ir kai eina kalba apie Baltarusijos piliečių pasitelkimą, kaip juos pasitelkia režimas, turime turėti visas prevencines ir kitas su kontržvalgyba susijusias priemones veikiančias. Tai susiję ir su Lietuvoje esančiais asmenimis, ir su tais, kurie nori patekti ar pravažiuoti per Lietuvą“, – sako prezidento patarėjas.
Dėl to, akcentuoja K. Budrys, prezidentas pavasarį ir siūlė, kad pasienyje būtų vykdomi tokie pat detalūs Baltarusijos piliečių patikrinimai, kaip ir Rusijos piliečių.
„Vertinimo pagrindas buvo toks, kad nėra pagrindo juos išskirti, nes grėsmės kyla panašios. Taip pat apribojimai dėl buvimo Lietuvoje turėtų būti tokie patys, tačiau išlaikant tą patį statusą Lietuvoje ir galimybes patekti čia humanitariniais pagrindais, kai kalbame apie opozicijos veikėjus, persekiojamus žmones – čia niekas nesikeičia ir niekas neturi intencijų pakeisti tą statusą.
Lygiai taip pat, jei kalbėtume apie relokuotas įmones Lietuvoje, jų darbuotojų statusą. Tai – nacionalinio saugumo priemonės, kurios turi labai aiškų savo pagrindimą“, – teigė K. Budrys.
Tad, sako K. Budrys, rudenį Seimas į sesiją grįš gavęs pamoką.
„Vienas dalykas, kuris kaip pamoka pereina iš pavasario į rudenį – klaidingas skirtingų temų suplakimas,(...) neva keičiasi Lietuvos požiūris į demokratinius judėjimus Baltarusijoje. Tai buvo netiesa – kai kurie žmonės galbūt buvo suklaidinti, kiti galbūt tai darė tyčia ir taip buvo padaryta žala pačiam klausimui, nes kalbėjome apie labai konkrečias priemones“, – teigia prezidento patarėjas.
„Situacija su „Wagner“ persikėlimu į Baltarusiją dar labiau aktualizavo šitą dalyką ir mes galėjome būti daug geresnėje pozicijoje – praleidome galimybę“, – sako K. Budrys.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda jau anksčiau ragino Seimą apsvarstyti vienodus ribojimus rusams ir baltarusiams. Apie tai jis priminė ir reaguodamas į Baltarusijoje dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę. Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.
Visgi, valdantieji ir dalis opozicijos akcentuoja, kad klaidos veto klausimu Seimas nepadarė. Pasak parlamentarų, priimant šį įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, buvo įvertinta abiejų šalių visuomenių specifika.
