Interviu naujienų portalui lrytas.lt A.Medalinskas paaiškino, kodėl J.Prigožino mirtis buvo tik laiko klausimas, kodėl pasirinktas toks laikas ir būdas bei ko tikėtis toliau.
– Vakarykščiai įvykiai jums buvo staigmena ar tai buvo tik laiko klausimas?
– Laiko klausimas, kalbant apie tai, kaip viskas gali išsispręsti. Aš visiškai neabejojau, kad V.Putinas tą pačią dieną, kai J.Prigožinas surengė maištą, ar antrą dieną po maišto, buvo nusiteikęs jį likviduoti. Jam buvo labai svarbu perimti „Wagner“ kontrolę, o tuo pačiu metu ir finansinių srautų, kurie juda iš Afrikos į Rusiją.
Kitas dalykas, jam buvo labai svarbu ateityje išvengti panašaus maišto. Manau, kad V.Putinas per tą laiką tiesiog čiupinėjo procesus, žiūrėdamas, ar gali juos perimti.
Čia mano nuomonė šiek tiek skiriasi nuo kitų apžvalgininkų, politologų. Yra tvirtinimų, kad V.Putinas nusprendė likviduoti J.Prigožiną, supratęs, jog J.Prigožinas prarado įtaką procesams. Aš manau priešingai. V.Putinas suprato, kad J.Prigožinas turi didžiulę įtaką „Wagner“, tame tarpe ir Afrikoje, ir tai gali sukelti daug problemų. Jis nusprendė eiti va bank.
Kai V.Putinas surengė susitikimą Kremliuje su „Wagner“ grupuotės lyderiais ir norėjo su jais kalbėtis atskirai be J.Prigožino, grupuotės lyderiai atsakė, kad jie kalbėsis tik esant J.Prigožinui. V.Putinas viską aiškiai suvokė, kaip ir per Afrikos-Rusijos viršūnių susitikimą jis suprato, kad J.Prigožinas yra stipri figūra, jį taip vertina ir kai kurių Afrikos šalių lyderiai.
Jis suprato, kad nėra kito kelio, kaip likviduoti J.Prigožiną ir įgyvendinti savo asmeninio keršto viziją. O tai V.Putinui yra būdinga.
– Kodėl dabar ir dar taip akivaizdžiai?
– Kalbant apie lėktuvo katastrofas, Kremlius turi seną istoriją, kad taip yra likviduojami neįtinkantys asmenys, tame tarpe ir karinių struktūrų atstovai. Pats garsiausias atvejis yra generolo A.Lebedžio likvidavimas, kai jis iš armijos generolo tapo figūra Rusijos politiniame gyvenime. Tuomet taip pat įvyko aviakatastrofa. Tai yra labai patogus būdas likviduoti priešininkus.
Be to, tai yra būdas parodyti kitiems, kad niekas net nebandytų pakartoti nieko panašaus.
Trečias dalykas, ar buvo kažkas skubaus, kad V.Putinas nusprendė J.Prigožiną ir jo artimiausius žmones likviduoti būtent dabar? Mes puikiai suprantame, kad tarp lėktuvo keleivių buvo ne tik J.Prigožinas, bet ir jo dešinioji ranka D.Utkinas, kuris yra atviras fašistas, o taip pat ir J.Prigožino kairioji ranka, kuri tvarkė visus verslo klausimus, susijusius su Afrikos turtais.
Mes nežinome, kur J.Prigožinas skrido ir su kuo jis ruošėsi kalbėti. Aš neatmetu, kad galėjo būti ir kažkas skubaus, dėl ko V.Putinas nusprendė tai padaryti. Nors, vėlgi, gal kai kas sakytų, kad po dviejų mėnesių likvidavimas nėra skubus veiksmas.
Mes nežinome, kas vyko Rusijos vidaus gyvenime po to, kai J.Prigožinas buvo sustabdytas, S.Surovikinas suimtas, kokios nuotaikos Rusijos kariniame elite. Gal V.Putinas gavo informacijos, kad J.Prigožinas nori rengti dar vieną maištą prieš V.Putiną.
Taigi tų klaustukų dar yra. Aš manau, kad istorija nei vakar, nei šiandien dar tikrai nesibaigė.
– „Wagner“ jau grasina atsaku, tačiau po žygio į Maskvą grupuotė fiziškai suskaldyta, vadai nebegyvi. Ar jie kažką gali padaryti?
– Negyvi keli pagrindiniai vadai. Aš neatmetu varianto, kad „Wagner“ dabar gali būti dar pavojingesnė, nes, kai ji suskils į keletą grupuočių, galimai nepraeis nė mėnuo ir mes pradėsime vardyti kitas, vadinamojo antrojo ešalono karinių vadų pavardes.
Tada jau aiškinsimės, kokią jie turi ideologiją, kokį jie turi matymą V.Putino, S.Šoigu, Rusijos vidaus politikos atžvilgiu, kokią viziją jie turi dėl NATO šalių, dėl Lenkijos, dėl Lietuvos...
Aš tikrai nesutinku su tomis mintimis, kurias girdėjau, kad „Wagner“ istorija pasibaigė.
Manau, kad „Wagner“ istorija gali suskilti į visą eilę dalių ir mes matysime situaciją, kai, likusios be pačios aukščiausios dvasinės, karinės, politinės vadovybės „Wagner“ grupės ims veikti taip, kaip joms atrodo, jog reikėtų veikti, ir nešti regione pakankamai didelę sumaištį.
– O pačioje Rusijoje?
– Taip pat ir Rusijoje. Mes nežinome, kokie ryšiai buvo tarp generolo S.Surovikino ir J.Prigožino, nežinome, koks yra Rusijos karinio elito požiūris, nežinome, kokios yra Rusijos visuomenės nuotaikos, nes tikrai pakankamai nemažai daliai Rusijos gyventojų J.Prigožinas galėjo atrodyti net patrauklesnė figūra nei V.Putinas.
Iš tikrųjų dar yra daug dalykų, dėl to, manau, po vakar ir šiandien dedamas ne taškas, o daugtaškis.
– Ar aš teisingai suprantu, kad jūs manote, jog „Wagner“ po vakar tapo daug pavojingesnis, nei buvo?
– Ar pavojingesnis, sunku pasakyti. „Wagner“ dabar gali tapti daug labiau nenuspėjamas. Čia aš siūlyčiau prisiminti P.Bermonto-Avalovo atvejį, kai jo karinis junginys, netekęs politinės, karinės vadovybės pradėjo pats judėti, daryti kažkokius karinius veiksmus ten, kur niekas to nelaukė.
Neužmirškime, kad tai yra grupuotė, turinti labai rimtą ginkluotę ir karinių veiksmų praktiką.
– Vis dėlto numuštas, kaip keliama viena iš versijų, lėktuvas su Rusijos piliečiais. Kokios reakcijos galime tikėtis iš pačių rusų?
– Mes nežinome, ar tai yra numušimas. Aš laikyčiausi minties, kad ten buvo sprogimas. Rašoma apie tai, kad paskutiniu metu į lėktuvą įdėjo vyno dėžę. Akivaizdu, kad J.Prigožinas ir „Wagner“ komanda tikrai rūpinosi saugumu, tai klausimas, kaip ten ta vyno dėžė galėjo pakliūti, ar ji buvo priežasis.
Rusijos išvada gali būti tokia, kad lėktuvas tiesiog nukrito, kaip kažkada buvo su Kursko povandeniniu laivu, kai V.Putinas pasakė, jog jis tiesiog ėmė ir nuskendo.
Aš neatmetu varianto, kad V.Putinas pats surengs „Wagner“ ir D.Utkinui, kurį jis pats apdovanojo, pakankamai iškilmingas laidotuves kaip valstybės patriotams.
Matysime tolesnius veiksmus, ką darys V.Putinas – ar jis juos įvardys kaip nusikaltėlius ir sakys, kad sustabdė dar vieną perversmą, ar įvardys kaip didvyrius, žuvusius dėl neįtikėtinos lėktuvo katastrofos.
Atkreipsiu dėmesį, kad matome naują pasimetimo etapą V.Putino aplinkoje. Patvirtinta žinia, kas žuvo, kad būtent J.Prigožinas, D.Utkinas, bet matome, jog nėra tolesnių komentarų, kalbant apie „Wagner“ karinės komandos likimą ir kaip viskas vyko.
Žinant, kad Rusijoje įrodymai gali būti sukurpti proceso metu, matysime, kur krypsta situacija, žvelgiant Kremliaus akimis – kaip ji bus pateikta Rusijos visuomenei, ypatingai tai daliai, kuriai J.Prigožinas yra didvyris.
Manau, čia bus nemažas galvosūkis V.Putinui ir jo režimui.
