Jo teigimu, Kremliaus vadovo rūstybę užsitraukusio J.Prigožino ir jo bendražygių eliminavimui pasirinktas pats tinkamiausias laikas ir aplinkybės, tačiau paties „Wagner“ likimą dabar gaubia mįslės.
Tuo metu politologas Vytis Jurkonis pastebėjo, kad trečiadienio įvykiai yra geras signalas ne tik agresorės užpultai Ukrainai, bet net ir pačiai Rusijai.
Apie tai specialistai kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Įžvelgia įtampą Baltarusijoje
Politologas V.Jurkonis J.Prigožino žūtį Rusijoje įvertino kaip „logišką istorijos pabaigą“, kuri, tiesa, tikrai bus apipinta įvairiomis sąmokslo teorijomis.
„Mes matome, kad tai vyksta ne tik su J.Prigožinu, bet tam tikri asmenys yra nušalinami nuo pozicijų, suimami. Bet kuriuo atveju tai rodo, kad įtampos Kremliuje yra jaučiamos, ir jeigu tokie procesai vyksta, toli gražu ne viskas ten stabilu, ir tikrai užtikrintumo ten nėra.
Manau, tai yra neblogos naujienos ir kaimyninėms valstybėms, ir su Rusija kovojančiai Ukrainai taip pat“, – kalbėjo specialistas.
Paklaustas, kodėl susidorojimas su „Wagner“ lyderiu užtruko kelis mėnesius, V.Jurkonis svarstė, kad tai galėjo lemti viena priežastis.
„Buvo tokia viena frazė, kad kerštas yra patiekalas, kuris patiekiamas šaltas, bet gal būtų pernelyg daug papildomų įtampų kėlę, ir manau, kad reikėjo Baltarusijos kaip tam tikro tarpinio varianto, rodant, kad yra toks derybininkas kaip Minskas.
J.Prigožino smogikai yra tam tikras resursas, kuriuo bus naudojamasi – tai ir buvo tam tikro konflikto priežastis, nes panoro juos integruoti į Rusijos kariuomenę, Rusijos struktūras, tad dalis taps reguliarios kariuomenės dalimi, dėl ko ir reikėjo pašalinti vadovybę“, – komentavo politologas.
Pasak V.Jurkonio, Baltarusija šiuo atveju buvo tarpinė stotelė V.Putinui, tokia ji išlieka ir dabar.
„A.Lukašenka eilinį kartą pademonstravo lojalumą lygioj vietoj, už tą lygią vietą jis dar gavo kažkokius pinigus įsisavinimui, sukurti stovyklą, dabar demontuoti ją. Demonstruoja savo lojalumą, tęsia tai, ką daro pastarąjį dešimtmetį ir dar ilgiau.
Dramatiškai tai pačios Baltarusijos situacijos nekeičia, nepaisant to, kad per pastaruosius kelis mėnesius Baltarusijos režimas galėjo manipuliuoti, sukurti priežastis psichologiniam spaudimui Lenkijai, bet mes matėme, kaip tai pasibaigė“, – aiškino jis.
Tiesa, politologas pastebėjo, kad tam tikrų įtampų „Wagner“ buvimas sukūrė ir pačioje Baltarusijoje bei jos režimo viduje.
„Kai ūsuotas dėdė pradeda aiškinti, kad visi šie nusikaltėliai pradės mokyti Baltarusijos kariuomenę karo meno, manau, tai turėjo žeisti ne vieną pareigūną, kuris, nepaisant to, kad yra režimo dalis, vis dėlto dirba metų metus, ir staiga kažkokie atėjūnai yra tarsi vos ne pristatomi kaip mokytojai.
Žinau ne iš vieno savo kontakto, kad dabartinė Baltarusijos situacija, ir tai, kaip veikia šis režimas, leisdamas Kremliui daryti ką nori, tikrai nepatinka ne vienam sistemos veikėjui. Jų logika 2020–2021 metais buvo likti sistemoje tam, kad būtų galima atsispirti Kremliaus grėsmei ir įtakai, o matome, kad iš principo jie visi daro Baltarusiją ir baltarusių tautą asmeninės A.Lukašenkos valdžios įkaitais“, – aiškino V.Jurkonis.
Paprašytas pasvarstyti, kodėl taikiniu pasirinktas ne tik J.Prigožinas, bet ir kiti „Wagner“ lyderiai, specialistas atkreipė dėmesį, jog tai buvo gera proga pašalinti visą grupuotės branduolį.
„Vienas iš paaiškinimų būtų, kad nebūtų kam į ką keisti, kad tas vadovybės žiedas būtų eliminuotas. (...) Autoritariniai režimai dažnai galvoja primityviai, kad vienas žmogus viską sprendžia, ir nemato, kad tas nepasitenkinimas ir įtampa yra kaip tam tikras džinas – jeigu išleidi iš butelio, jis plinta, ir kartais tai ne taip ryškiai matosi visuomenėje, bet jis plinta.
Manau, kad tos įtampos tęsis, bus kovojama su matomais ir nematomais, įsivaizduojamais priešais sistemos viduje. Kai tu paleidi tokio pobūdžio terorą, represijas, kelią atgal labai sunku surasti“, – kalbėjo V.Jurkonis.
Tiesa, pasak pašnekovo, į šiuos įvykius turėtų sureaguoti ir Rusijos visuomenė – mat dalis žmonių bet kokias režimo turbulencijas mato kaip tam tikrą galimybę.
„Netikrumo jausmas, nesaugumo jausmas yra tam tikra papildoma erdvė veikti ir informaciniame kare, ir darant psichologinį spaudimą, bandant įkalbėti Rusijos karius dezertiruoti, visaip kaip juos demotyvuoti. (...)
Tai neįvyks per vieną dieną, jau tai yra tęstinis procesas, kuris vyksta, bet turbūt J.Prigožinas yra vienas ryškiausių, arogantiškiausių, avantiūriškiausių veikėjų, kuris būtent dėl to susilaukė tokio dėmesio.
Jis šiaip ar taip vis tiek buvo gana iš artimo V.Putino rato, ir jeigu jau krenta tokie žmonės, tai turėtų kelti klausimų ne tik pačiam artimiausiam žiedui, bet ir tiems, kurie yra kitose Kremliaus ar kitų valstybių institucijų struktūrose“, – pažymėjo politologas.
Viena versija – realesnė
Savo ruožtu karybos ekspertas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, paklaustas, kaip galėjo žūti J.Prigožinas, pateikė dvi galimas incidento versijas. Tiesa, viena iš jų ekspertas tiki labiau.
„Viena yra ta, kurią pristato Karo studijų institutas iš JAV – jie teigia, kad buvo paleistos dvi raketos, ir jos numušė lėktuvą. O kita versija, kurią ir ukrainiečiai traktuoja kaip galimą, kad buvo kažkoks sprogmuo įdėtas, ir sprogo. Nėra labai svarbu, kokiomis priemonėmis numušta, bet svarbus pats faktas, kad tai įvyko.
99 procentai, kad tai yra V.Putino nurodymu įvykdyta užduotis“, – pabrėžė V.Malinionis.
Anot jo, lengvesnis variantas, jeigu iš tiesų buvo panaudotos raketos.
„Jei nori įdėti bombą, ją reikia įdėti kažkur oro uoste. Jeigu jis skrido iš Maskvos – be abejo, Rusijoje turbūt viskas įmanoma – bet su sprogmeniu yra rizikų, kadangi skrydis gali būti atidėtas, gali būti įvairių netikėtumų, o su raketomis yra žymiai paprasčiau – žinai maršrutą, palauki, ir, kada reikia, duodi komandą atakuoti.
Raketomis yra paprasčiau, ir aš irgi manyčiau, kad ši versija ir bus, kad jis buvo pašautas nuo žemės“, – svarstė atsargos pulkininkas.
V.Malinionio teigimu, Rusijos vadovas J.Prigožinu atsikratyti tiesiog privalėjo, nes buvo negailestingai pažemintas. Pasak pašnekovo, tai, kad V.Putinas praranda valdžią ir įtaką buvo jaučiama ne tik užsienyje, bet ir pačioje Rusijoje.
„O tai V.Putinui – absoliučiai netoleruotinas reiškinys. Prieš kokius 20 metų V.Putino paklausė, ko jis negalėtų atleisti, ir jis akcentavo išdavystę. Būtent tą J.Prigožino žygį į Maskvą jis ir pavadino išdavyste. O kodėl pasirinkta tokia, netgi sakyčiau, jubiliejaus data – yra lygiai du mėnesiai, kaip tas maršas į Maskvą vyko.
Kodėl buvo dabar, galbūt dėl to, kad pasitaikė puiki proga tą padaryti, nes visa „Wagner“ pagrindinė vadovybė buvo vienoje vietoje, viename lėktuve. Kai sukrito tokios geros aplinkybės, kai vienu smūgiu gali eliminuoti visos organizacijos galvą, jie tuo ir pasinaudojo“, – komentavo ekspertas.
Pasak jo, nors „Wagner“ grupuotės likimą prognozuoti dar sunku, ji bent iš dalies tikrai turėtų subyrėti.
„Dalį jų galbūt norės perimti Rusijos krašto apsaugos ministerija, kuri jau irgi turi savo privačią karinę kompaniją, analogišką „Wagner“, jau anksčiau jie kvietė jos karius. Jei jie tikrai masiškai išvažinės iš Baltarusijos, galima sakyti, kad ta grėsmė mažės, bet šiandien mes negalime sakyti, ir nežinome, kaip reaguos likę vadai“, – kalbėjo V.Malinionis.
Lietuvai pataria į situaciją žiūrėti atsargiau
Tiesa, pačių samdinių viešojoje erdvėje pasklidusius grasinimus, esą grupuotė tęs žygį į Rusiją, ekspertas vadina ir informaciniu žaidimu. Pasak jo, sunku tikėtis, kad be sunkiosios ginkluotės „Wagner“ galėtų pakartoti J.Prigožino maištą.
„Reikia suprasti, kad „Wagner“ neturi kažkokios ideologijos – jie yra pinigais paremta organizacija, tai juos perpirkti galima, tik kitas klausimas – ar jie norės papulti į tokią valdymo struktūrą, kokia yra Rusijos krašto apsaugos ministerija.
Įsivaizduoju, kad po „Wagnerio“ sparnu jie jautėsi daugiau laisvi, jautė lyderį, tai tam tikras nusivylimas ir nežinomybė turėtų būti. Be abejo, yra didelis pakrikimas, nes prarandi visą vadovybę, tą, kuo tu tikėjai, bet dalis turbūt pereis į tą ministerijos pavaldumą“, – svarstė V.Malinionis.
Atsargos pulkininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos kariuomenės pasitikėjimas V.Putinu po J.Prigožino eliminavimo gali sustiprėti.
„Ar tai bus ženklus sustiprėjimas, nemanau, bet V.Putinas parodė, kad jis yra mafijos lyderis, kuris baudžia tuos, kurie jo neklauso. Jeigu jį išduoda, jis tikrai su jais susitvarko“, – sakė jis.
Pasak V.Malinionio, jei „Wagner“ samdinių Baltarusijoje iš tiesų sumažės, tai bus labai geras signalas ir Ukrainai.
„Ukraina galėtų dalį savo energijos ir resursų, kuriuos skiria apsaugai su Baltarusijos teritorija, mesti į Donbaso sritį“, – paaiškino ekspertas.
O štai Lietuvai į kilusį chaosą dėl „Wagner“ jis pataria žiūrėti kiek atsargiau.
„Siūlyčiau atsargiai žiūrėti su visais vertinimais, ir sakyti, kad jokio pavojaus iš „Wagner“ nebėra. Jeigu ten nebėra 9000 žmonių grupuotės, jei ji ir toliau byra, tai geras vektorius, bet nusiraminti negalima.
Netikiu, kad lenkai atitrauks savo 10 tūkstančių kariuomenę – jie žiūrės, kas vyksta ant žemės, ir labai atsargiai vertins, nes rizikos išlieka. Aišku, mažesnės, bet jų vis tiek yra“, – įsitikinęs V.Malinionis.
