„Šituo atveju net komentuoti nenorėčiau, (...) aš nelaikau šito žmogaus politiku. Tai yra tam tikras užribis, apie kurį aš net nenorėčiau nacionaliniame lygyje diskutuoti“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo R. Karbauskis, paklaustas, ar „valstiečiai“ eitų į koaliciją su A. Kandroto-Celofano įkurta partija.
LVŽS lyderis teigė apskritai nematantis reikalo bendrauti su A. Kandrotu-Celofanu.
„Tai yra žmogus, kuris dėmesio siekia kažkokiais keistais būdais. Yra žmonių, kurie jį remia, bet aš tiesiog nematau net reikalo bendrauti su tokiu žmogumi, nes tai yra užribis Lietuvos politikoje“, – tvirtino R. Karbauskis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie tai, kad nuolatinis įvairių protesto akcijų dalyvis, anksčiau teistas, šiuo metu riaušių prie Seimo bylos kaltinamasis A. Kandrotas-Celofanas su bendraminčiais įkūrė politinę partiją „Mes Lietuva“.
Teisingumo ministerijos atstovai kol kas teigia negavę minėtos partijos steigimo dokumentų.
„Beveik visi Vyriausybės ministrai verti interpeliacijos“
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis neatmeta galimybės, kad po kelių savaičių prasidėjus naujam politiniam sezonui, opozicija tęs interpeliacijų dešiniųjų ministrams tradiciją. Kaip tvirtina politikas, beveik visi Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės ministrai yra verti šios procedūros.
„Šią vasarą tik padaugėjo abejonių ir nusivylimų. Aš matau, kad situacija su krašto apsaugos ministru... Beveik kiekvieno ministro atžvilgiu situacija yra tokia, kurią galima nagrinėti kaip vertą interpeliacijos“, – „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis.
Visgi, pridūrė jis, ar žadėtų interpeliacijų kuriam nors iš ministrų bus imtasi, paaiškės tik prasidėjus rudens Seimo sesijai.
„Šiuo atveju frakcijos turi susitarti, nes patiems inicijuoti dėl to, kad parodytume savo veiklą, nėra prasmės“, – teigė politikas.
„Interpeliacijos reikalauja balsų ir bendras opozicijos veikimas yra būtinas. Nesvarbu kaip pasibaigtų, bet nebūtų gerai, kad viena frakcija darytų kažką, kada kitos tam nepritaria“, – aiškino R. Karbauskis.
ELTA primena, kad šioje Seimo kadencijoje opozicija interpeliacijos procedūrą inicijavo 5 kartus. Du kartus žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, interpeliacija surengta taip pat sveikatos apsaugos, energetikos, užsienio reikalų ministrams. Visi ministrai išsaugojo postus.
„Valdžia su pedagogais nesikalba“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio teigimu, mokytojai turi pagrindo streikuoti, nes, pažymi „valstietis“, valdančiųjų politikai su jais nesikalba. Pasak R. Karbauskio, trūksta ilgalaikės politikos, kuri numatytų geresnę mokytojų darbo apmokėjimo sistemą. Seimo narys taip pat ragina dvi Lietuvoje esančias švietimo profesines sąjungas turėti vieningą poziciją dėl organizuojamo streiko.
„Mokytojai susiduria su situacija, kad su jais nesišnekama. Situacija, kai mokytojai per kelis sunkaus darbo metus surenka kelis tūkstančius eurų kelionei, yra nenormali“, – „Žinių radijui“ mokytojų planus streikuoti komentavo R. Karbauskias.
„Šioje situacijoje trūksta ilgalaikės politikos. Man tas ir keista, nes mes, atrodo, buvome radę kelią, buvome radę būdą, streikai baigėsi, mokytojai buvo patenkinti, o vėl grįžtam į tą patį. Aš nesu tos srities specialistas, bet šiuo atveju kažkas yra ne taip su mokytojų darbo apmokėjimo sistema“, – kalbėjo „valstietis“.
R. Karbauskio teigimu, nesvarbu, kokios politinės jėgos laimės kituose Seimo rinkimuose, valdžia turės ieškoti ilgalaikių sprendimų šiuo klausimu.
„Valdžia, kokia ji bebūtų, šita ar kita, turi būti priversta šnekėtis ir ieškoti ilgalaikių sprendimų, ilgalaikės politikos“, – akcentavo jis.
LVŽS lyderis priminė, kad kai jo atstovaujamoji partija buvo valdžioje, jiems teko iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigų atleisti Jurgitą Petrauskienę būtent dėl to, kad ši, anot R. Karbauskio, nesugebėjo sutarti su švietimo bendruomene.
„Kai mes susidūrėme su problemomis, mums teko atleisti ministrę Petrauskienę dėl to, kad ji nesugebėjo šnekėti su švietimo bendruomene“, – teigė politikas.
Profsąjungoms siūlo laikytis vieningos pozicijos
Parlamentaras pridūrė, kad dalis mokytojų yra atsidūrę sudėtingoje situacijoje dėl vienos iš profesinių sąjungų nepritarimo streikui.
„Dabartinė situacija yra sudėtinga galbūt tuo, kad yra kelios švietimo profsąjungos, viena profsąjunga yra provaldiška, kita profsąjunga kviečia mokytojus streikuoti“, – sakė R. Karbauskis.
„Būtų gerai, kad mokytojų profsąjungos būtų vieningos“, – pabrėžė politikas.
Ateityje didžiausia problema bus mokytojų stygius
Anot R. Karbauskio, ateityje ne maži mokytojų atlyginimai, o pedagogų stygius bus didžiausia problema švietimo srityje.
„Didžiausia problema švietimo srityje bus tai, kad mūsų vaikai nebenori stoti į mokytojo specialybę. Ir atitinkamai mokytojų trūkumas taps didžiausia problema švietime. Ne atlyginimai, o būtent mokytojų stygius, nes mokytojų rengimas ir mokytojo specialybės prestižas yra didelės problemos“, – sakė R. Karbauskis.
„Mes tai matėme, mes tai bandėme spręsti, bet šita valdžia – jai rūpi narkotikų įteisinimas, ne tai, kas vyksta švietime“, – pridūrė politikas.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) trečiadienį pranešė, jog oficialiai traukiasi iš kolektyvinių derybų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Profesinė sąjunga antradienį, po susitikimo su ministru G. Jakštu ir viceministru Ramūnu Skaudžiumi nusprendė, kad rugsėjo 15 d. skelbia įspėjamąjį, o rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
LŠDPS yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Taip pat profsąjunga siūlo numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
LŠDPS reikalauja ir numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą. Kiti į derybas įtraukti reikalavimai apima kanceliarinių, transporto ir sveikatos draudimo išlaidų kompensavimą, darbo krūvio, kvalifikacijos kėlimo, atostogų ir kitus klausimus.
