„Tikrai nerealistiška didinti atlyginimus dar šiais metais. Bet nuo kitų metų sausio gali būti nusimatytas ambicingas tikslas, įvertinant visus pokyčius, kurie bus užkoduoti kitų metų valstybės biudžete, ir grįžti prie švietimo kaip absoliutaus prioriteto“, – Eltai sakė „laisvietis“.
Pasak jo, valstybės biudžeto dalį, skiriamą NPD didinimui, būtų įmanoma sumažinti ir likusias lėšas skirti švietimo bendruomenei.
„Aš net svarstyčiau galimybę atsisakyti ambicingo neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo tam, kad būtų galima ambicingiau pakelti mokytojų atlyginimus nuo sausio pirmos dienos“, – teigė V. Mitalas.
„Man atrodo, kad NPD didinimas tikrai kiekvienais metais reikalauja nemažų biudžeto lėšų. Galbūt, esant šiai situacijai, būtų galima jas nukreipti tikslingai – švietimo bendruomenei“, – pridūrė Seimo vicepirmininkas.
Dėl mokytojų trūkumo kai kurių profsąjungos reikalavimų įvykdyti neįmanoma
V. Mitalo teigimu, šiuo metu trūkstant maždaug 600 pedagogų, įvykdyti kitus reikalavimus, pavyzdžiui, mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, neįmanoma.
„Klasių mažinimą būtų labai svarbu padaryti, bet, deja, prie dabartinio mokytojų trūkumo, manau, kad tai yra mažiau įmanoma nei bet kokie finansiniai klausimai“, – sakė politikas.
„Tariantis dėl visų 20 reikalavimų reikia būti dalykiškiems. Ne visi tikrai yra įgyvendinami, nes kai kurie yra susiję su mokytojų trūkumo problema“, – teigė V. Mitalas.
Reikalingas susitarimas dėl tolimesnių planų
Seimo vicepirmininkas mano, kad tam, jog pedagogai persigalvotų ir streikas neįvyktų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) privalo sutarti su profesinėmis švietimo sąjungomis dėl tolimesnio plano.
„Reikalingas aiškus susitarimas su profsąjungomis ir mokytojų bendruomene – ir ta, kuri priklauso, ir ta, kuri nepriklauso profsąjungoms – dėl tolimesnių planų“, – sakė V. Mitalas.
Jis ragina pradėti nuo tikslaus sutarimo, kiek kitais metais būtų didinami atlyginimai mokytojams.
„Pasiruošimas kitų metų biudžetui yra nebe pradinėje stadijoje, ir, nors aš nesu to matęs, bet manau, švietimo ministerijoje yra konkretūs skaičiai, kiek vienu ar kitu variantu reikėtų papildomų biudžeto lėšų. Ir nuo to reikėtų pradėti“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Anot V. Mitalo, ministerija turėtų pripažinti savo klaidas, kurios galėjo paskatinti pedagogus svarstyti apie streiką. Pavyzdžiui, anot „laisviečio“, buvo galima greičiau atnaujinti vadovėlius, kurių šiais metais reikės nelyginėms klasėms, pradėsiančioms mokytis pagal atnaujintą ugdymo turinį.
„Buvo galima išvengti kilusio pasipiktinimo dėl nepakankamai greito vadovėlių parengimo mokslo metams, kilusių problemų dėl tarpinių patikrinimų, ir tai, kokią dalį jie gali lemti bendrame bale. Šitų problemų buvo galima išvengti, ir aš manau, kad tą reikia pripažint ir susitarti, kaip tas problemas taisome“, – pažymėjo jis.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) antradienį, po susitikimo su ministru G. Jakštu ir viceministru Ramūnu Skaudžiumi nusprendė, kad rugsėjo 15 d. skelbia įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
Profesinė sąjunga trečiadienį pranešė, jog oficialiai traukiasi iš kolektyvinių derybų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Profsąjungos nariai penktadienį kreipėsi į Lietuvos parlamentines politines partijas, kviesdami susitikti ir ieškoti būdų, kaip siekti kokybiškų pokyčių švietimo sistemoje ir imtis veiksmų.
LŠDPS yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Taip pat profsąjunga siūlo numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
LŠDPS reikalauja ir numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą. Kiti į derybas įtraukti reikalavimai apima kanceliarinių, transporto ir sveikatos draudimo išlaidų kompensavimą, darbo krūvio, kvalifikacijos kėlimo, atostogų ir kitus klausimus.
