Socialdemokratai turi vieną norą
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) konkrečios datos, kada partijos taryboje bus patvirtinta kandidatūra, dar neturi.
Pagal partijos Statutą, 60 partijos skyrių aptaria ir siūlo LSDP tarybai kandidatūras į Lietuvos prezidentus. Tuomet vyksta partijos siūlomų kandidatų debatai, diskusijos, programinių tezių pristatymas, o galutinai LSDP kandidatą į prezidentus tvirtina LSDP taryba.
Socialdemokratų frakcijos Seime narys Algirdas Sysas, paklaustas, ką norėtų matyti atstovaujantį partijai prezidento rinkimuose, nesudvejojo nė sekundei ir iš karto įvardijo partijos pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę.
„Visada mes rasime kandidatų, bet šioje situacijoje, manau, kad ir partijai, ir tėvynei Lietuvai geriausia kandidatė būtų V.Blinkevičiūtė“, – įsitikinęs A.Sysas.
Pastebėjus sklindančius gandus, kad pati V.Blinkevičiūtė nenori dalyvauti prezidento rinkimuose, A.Sysas teigė į gandus nekreipiantis jokio dėmesio ir įvardija tą žmogų, kurį pats norėtų matyti kovojant dėl šalies vadovo posto.
Konservatorių skyriai mini D.Grybauskaitę
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai jau pradėjo siūlyti kandidatus į prezidento rinkimus – kaip jau rašė naujienų portalas lrytas.lt, įvardijamos ir nuspėjamos, ir visai netikėtos pavardės.
Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma teigė nenorintis įvardyti savo favoritų, kol patys galimi kandidatai nėra atsakę, ar nori dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau kelias pavardes vis dėlto paminėjo.
„Dabar dėl Dalios Grybauskaitės tam tikras ažiotažas kilo, tai aš teigiamai vertinčiau jos apsisprendimą kandidatuoti. Teigiamai vertinčiau ir mūsų premjerės apsisprendimą kandidatuoti.
Tačiau pasakyti ką nors daugiau ir konkrečiau būtų sudėtinga, kai turime tik vienintelį prisipažinusį norintį kandidatuoti – Aurelijų Verygą. Kaip suprantate, nei aš, nei mūsų partija nesvarstome jo rėmimo“, – pajuokavo J.Razma.
J.Razma nurodė, kad šiuo metu skyriai laisvai kelia kandidatūras, nebūdami įsipareigoję gauti pačių kandidatų sutikimo, todėl keli skyriai yra paminėję D.Grybauskaitės pavardę.
Tačiau daugiausiai kartų, anot jo, iškeltos Ingridos Šimonytės, Gabrieliaus Landsbergio ir Monikos Navickienės kandidatūros.
„Ne paslaptis, kad ir Arvydo Anušausko kandidatūra yra paminima. Vėlgi, kadangi viešojoje erdvėje akcentuojami jo pozityvūs vertinimai, peršama mintis, kad jis būtų galimas kandidatas į prezidentus, tai tokie svarstymai pasiekia ir mūsų skyrius, todėl jį ir įvardija“, – dėstė konservatorius.
Ar pats asmeniškai pritartų A.Anušausko kandidatūrai, J.Razma tiesiogiai neatsakė, nurodydamas, kad pats A.Anušauskas nėra atsakęs, ar norėtų dalyvauti prezidento rinkimuose.
Paklaustas, į kurią pusę labiau linksta pati premjerė – dalyvauti prezidento rinkimuose dar kartą ar jau nebe, konservatorius svarstė, kad net jeigu I.Šimonytė jau būtų priėmusi sprendimą, jo viešai dar kurį laiką neatskleistų.
„Dar nėra aišku, ir aš manau, kad kažkokios užuominos apie kandidatavimą tikriausiai nepadėtų premjerės darbe.
Turbūt nerasime Lietuvoje žmonių, kurie abejotų, ar dabartinis prezidentas kandidatuos. Todėl jis, kaip būsimas kandidatas, vienaip žiūrėtų į premjerę, jeigu ji aiškiai būtų potenciali konkurentė, kitas dalykas – kai ji yra tik premjerė.
Turbūt dėl darbo konstruktyvumo yra geriau, kai į ją žiūrima tik kaip į premjerę“, – įvertino J.Razma.
Liberalai turi aiškią favoritę
Tuo metu rugsėjo 16 dieną planuojamas Liberalų sąjūdžio suvažiavimas – jo metu bus nuspręsta, kada įvyks partijos tarybos posėdis, kuomet ir bus priimtas sprendimas dėl partijos kandidato prezidento rinkimams.
„Visi suprantame, kad, jeigu Viktorija Čmilytė-Nielsen pasakytų, kad dalyvauja prezidento rinkimuose, tai tam ir pritartume. Tačiau kol kas jos sprendimo nėra“, – nurodė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Kitas variantas, jeigu V.Čmilytė-Nielsen vis dėlto nesutiktų dalyvauti prezidento rinkimuose, būtų liberalams iš viso nekelti savo kandidato.
„Tačiau dabar svarstome apie variantą, kad kandidatą kelti reikėtų, ir vienintelis racionalus variantas, mano manymu, yra V.Čmilytė-Nielsen. Bet tam reikalingas tarybos posėdis“, – pabrėžė liberalas.
Tiesa, kiek anksčiau sklandžiusi idėja dešiniosioms partijoms – konservatoriams, laisviečiams ir liberalams – kelti vieną bendrą kandidatą, anot E.Gentvilo, jau yra užgesusi.
„Gana skeptiškai vertinau konservatorių siūlymą, kad jie rengs pirminius rinkimus, o juose galės dalyvauti ir kitų partijų kandidatai.
Nes jeigu nori daryti tokius bendrus pirminius rinkimus, tai reikia visoms partijoms kurti kokį nors štabą. O dabar jie sukurs procedūras, štabą, sistemą, ir „ateikite, padalyvaukite pas mus“. Tai turėtų būti bendrai sutarti dalykai.
Iš principo neatmetu tokios galimybės, bet tada nuo pirmos akimirkos visos partijos turi sėstis ir sukurti bendrą sistemą. O dabar viską padaro konservatoriai ir sako – dalyvaukite. Tai niekas neateis ir nedalyvaus“, – paaiškino E.Gentvilas.
Laisvės partija svarsto kelti kandidatą iš šalies
Tai, kad bendro dešiniųjų kandidato idėja nenuėjo toliau viešų pasvarstymų žiniasklaidoje, patvirtino ir Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
Anot jo, Laisvės partija prezidento rinkimuose ketina turėti savo kandidatą, o svarstomas variantas ir iš partijos narių, ir žmogaus iš šalies.
„Norėčiau matyti tokį žmogų, kuris savo ideologinėmis nuostatomis būtų pakankamai aiški alternatyva dabartiniam, pagrindiniam kandidatui į prezidento postą – dabartiniam prezidentui. Apie pavardes dar nenoriu daug kalbėti, bet kelios yra minty“, – nurodė V.Mitalas.
Paklaustas, ar Laisvės partijos svarstomas kandidatas iš šalies yra buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, V.Mitalas šios informacijos nei patvirtino, nei paneigė.
„Manau, kad jis būtų tikrai geras kandidatas į prezidentus, bet tai priklausys taip pat ir nuo jo. Manau, kad yra ir daugiau gerų kandidatų“, – nurodė V.Mitalas.
Demokratai norėtų, kad S.Skvernelis kandidatuotų dar kartą
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ aiškesnį sprendimą dėl kandidato prezidento rinkimams žada rudenį arba žiemą – iki tol skyriai turės teisę kelti kandidatus, vėliau bus organizuojama diskusija taryboje ir priimami sprendimai valdyboje.
Demokratų frakcijos Seime narys Tomas Tomilinas teigė, kad partija į prezidentus kels savo partijos narį.
„Man asmeniškai yra svarbu idėjos ir kaip kandidatas padeda įgyvendinti partijos idėjas. Mums labai svarbu dalyvauti rinkimuose ir mes tikrai nesvarstysime parėmimo ar susitarimo su oponentais. Tai turi būti mūsų idėjų nešėjas.
Mes turime pakankamai stiprių, žinomų politikų, kurie jau yra buvę labai aukštose pareigose. Tų kandidatų yra tiesiog paletė: pradedant nuo Sauliaus Skvernelio, kuris, mano galva, yra pats geriausias kandidatas, bet tai yra jo sprendimas, iki to paties Lino Kukuraičio. Būtų didžiulė laimė Lietuvai, jeigu L.Kukuraitis sutiktų kandidatuoti – bet jis pats spręs“, – dėstė T.Tomilinas.
Visgi, partijos skyrių nariai, anot T.Tomilino, vienareikšmiškai norėtų, kad prezidento rinkimuose S.Skvernelis sudalyvautų dar kartą. „Tai yra partijos lyderis, stipriausias politikas – be konkurencijos“, – pabrėžė jis.
Darbiečiai svarsto apie partijos pirmininką
Darbo partijos skyriai šiuo metu jau kelia norimus kandidatus į prezidento postą, o galutiniai kandidatai turėtų paaiškėti spalio mėnesį vyksiančio Darbo partijos tarybos posėdžio metu – tuomet darbiečiai turėtų nuspręsti, kuris iš jų bus deleguotas į prezidento rinkimus.
Darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė svarstė, kad dėl prezidento posto varžytis turėtų naujasis partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Manyčiau, kad partijos pirmininkas A.Mazuronis gali laisvai kovoti dėl tos pozicijos, turi visas reikalingas savybes, didžiulę politinę patirtį, nedarytų tokių klaidų, kaip pirmus žingsnius žengiantis politikas – kokią pradžioje turėjome sunkesnę situaciją.
Tačiau mūsų tarpe yra labai daug jau atitinkamą brandą, politinę patirtį turinčių žmonių, tad tikrai diskutuosime. Bet aš asmeniškai matyčiau A.Mazuronio kandidatūrą“, – nurodė Seimo narė.
I.Kačinskaitė neatmetė, kad partija gali nuspręsti ir paremti kurį nors būsimą kandidatą: „Tačiau galvoju, kad esame pakankamai brandi partija, kad galėtume ir patys kelti bei pakonkuruoti“.
Regionų partija favoritų dar neturi
Lietuvos Regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus pasakojo, kad partiečiai iki rugsėjo 24 dieną vyksiančio suvažiavimo turės apsispręsti, ar palaikys kurį nors kandidatą, kels savo.
Anot jo, partiečiai svarsto apie galimybę remti įvairius kandidatus, kurie šiuo metu svarstomi viešojoje erdvėje, o taip pat ir dabartinį prezidentą G.Nausėdą.
„Ir dabartinis prezidentas visai nieko, ir kiti kandidatai, kurie girdimi viešojoje erdvėje. Nežinau – atvirai pasakius, apsisprendimo neturiu“, – kalbėjo J.Pinskus.
Nors po savivaldos rinkimų J.Pinskus kalbėjo, kad Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė galėtų kandidatuoti ir prezidento rinkimuose, šiuo metu, anot Seimo nario, ji nelinksta kandidatuoti.
„Mano siūlymas buvo Ž.Pinskuvienei kandidatuoti, bet aš suprantu, kad ji pati dar nėra apsisprendusi, ir, šiai dienai, kaip ir atsakymas iš jos yra „ne“. Gal pavyks įkalbėti“, – vylėsi J.Pinskus.
Prezidento rinkimai įvyks 2024 metų gegužės mėnesį.
Kol kas vienintelė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) įvardijo, kad prezidento rinkimuose kels Seimo nario, buvusio sveikatos apsaugos ministro A.Verygos kandidatūrą.
