„Žinios duoda pagrindą pilietiškumo suvokimui, o patriotinė savimonė, Tėvynės meilė perduodama ir auginama asmeniniu santykiu ir puoselėjamu pasitikėjimu“, – sveikinime teigė Lietuvos vadovas.
Sveikinime G. Nausėda taip pat priminė apie prieš mokslo metų pradžią visas Lietuvos mokyklas pasiekusio naujai perleisto pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ komplektą.
„Aušra“ yra nepralenkiamas Tėvynės meilės manifestas, gimęs itin sudėtingomis tautai sąlygomis. Tai meilės Tėvynei įžadas. Kviečiu skaityti „Aušrą“, naudoti ją pamokose, diskutuoti apie „Aušros“ kūrėjus, įkvėpusius Tautos atgimimą ir Valstybės atkūrimą“, – ragino jis.
Seimo pirmininkė: išsilavinęs ir mąstantis žmogus buvo ir yra kiekvienos visuomenės vertybė
„Noriu pasveikinti tuos, kurie mokosi ir moko: moksleivius, studentus, mokytojus, dėstytojus ir kitus švietimo bendruomenės narius. Taip pat sveikinu kiekvieną šeimą, kuri savo vaikams yra pirmoji mokykla. Ir tuos, kurie pasiryžo mokytis visą gyvenimą. Linkiu visiems nepaliauti tobulėti, augti kartu ir įgyvendinti drąsias svajones“, – linkėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Išsilavinęs ir mąstantis žmogus buvo ir yra kiekvienos visuomenės vertybė. Nes jis atsakingai kuria savo ir šalies dabartį, rūpinasi ateitimi. Gerbia kitą žmogų ir jo teises. Nepasiduoda įvairioms manipuliacijoms. Skatina pasaulio pažangą“, – sakė parlamento vadovė.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ragino niekuomet nenustoti kelti naujų klausimų
„Linkiu įdomių, prasmingų mokslo metų, rasti atsakymus į svarbius klausimus tiek apie pasaulį, tiek apie save, ir niekuomet nenustoti kelti naujų. O taip pat – padėti tiems, kam pagalbos ir bendrystės reikia. Dalies Jūsų bendramoksliais taps ukrainiečių moksleiviai ir studentai – priimkime juos kaip savo bendruomenių narius“, – sakė I. Šimonytė.
G. Landsbergis: lituanistinių mokyklų bendruomenės – pilietiškumo, patriotizmo ugdymo pamatas
Sveikindamas su Mokslo ir žinių diena užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad lietuvių kalbos puoselėjimas užsienyje – ne tik svarbus ryšio su Lietuva išlaikymo, bet ir pilietiškumo, patriotizmo ugdymo pamatas, valstybės išlikimo garantas.
„Lietuvių kalba yra pagrindas jaunajai diasporos kartai geriau pažinti Lietuvą, tiesiogiai ją suvokti ir dalyvauti ją kuriant. Štai kodėl investicija į lituanistinį švietimą kartu yra ir investicija į tvirtą diasporos ryšį su Lietuva ateityje“, – sveikinime akcentavo G. Landsbergis.
ELTA primena, kad 2023–2024 mokslo metais, preliminariais duomenimis, daugiau nei 900 bendrojo ugdymo mokyklų mokysis beveik 344 tūkst. mokinių. Tai puse tūkstančio mažiau negu praėjusiais mokslo metais. Prognozuojama, kad į pirmą klasę susirinks 2,3 tūkst. mažiau pirmokų: 28,9 tūkst., pernai jų buvo 31,2 tūkst.
Rugpjūčio mėnesio duomenimis, bendras studentų skaičius – daugiau nei 90 tūkst. Į pirmą kursą priimta 20,5 tūkst. studentų.
Pagal pirminio profesinio mokymo programas mokysis per 24 tūkst. mokinių.
2023–2024 m. m. Bendrojo ugdymo mokyklose dirbs daugiau nei 26 tūkst. mokytojų, universitetuose ir kolegijose – apie 6 tūkst. dėstytojų.
