Kai kas visai rimtai teigia, kad po poros dešimtmečių protaujančios technologijos padės kiekvienam darbuotojui. Pusiau juokais aiškinama, kad šiuo metu jos galėtų atstoti miestų architektus ar urbanistus.
Užtat visiškai aišku, kad bent Lietuvos kalėjimų tarnybai dirbtinį intelektą vertėtų pasitelkti jau dabar. Pavyzdžiui, pateikiau jam klausimą, kuo skiriasi oftalmologas nuo neurooftalmologo.
Po poros sekundžių ekrane pasirodė išaiškinimas, kad pirmasis yra labiau bendros specializacijos akių gydytojas, o antrasis – gerokai siauresnės srities specialistas.
Bet Lietuvos kalėjimų tarnybai tai, regis, visiškai nesuprantama. Antai už kvaišalus nuosprendžio už grotų laukusiam vienam kauniečiui šiais metais kilo rimtų problemų dėl akių. Ir ne bet kokių, o tokių, kurias išspręsti gali tik neurooftalmologas.
Įtariamojo sutuoktinė rado privačią kliniką, spėjo su ja susitarti, informavo kalėjimo valdžią, kuri iš pradžių, kaip ir dera tokiais atvejais, pažadėjo pasirūpinti konvojumi, bet paskui netikėtai savo sprendimą atšaukė.
Kadangi liga progresuojanti, teko kreiptis net į Seimo kontrolierių, kuris savo ruožtu ėmė judinti Lietuvos kalėjimų tarnybą, kad ši sudarytų sąlygas kaliniui gydytis.
Belangėje įtariamąjį apžiūrėjo oftalmologė ir nurodė, kad jam tikrai būtina neurooftalmologo pagalba.
Bet Lietuvos kalėjimų tarnyba kažkodėl užregistravo jį į konsultaciją pas... oftalmologą.
Viskas baigėsi tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, supratęs, kad jeigu vyriškis ir toliau taip bus gydomas, praras ne tik akis, bet ir gyvybę, paleido kaunietį į laisvę už užstatą – tegu netrukdomas pasirūpina savo sveikata.
Dabar belieka laukti, kad vietoj reumatologo kalėjimų prievaizdai įkalintuosius siųstų pas chirurgus, o susilaužiusius koją ar ranką – pas psichologus.
Šiuo atveju galėtų padėti tiktai dirbtinis intelektas, jei smegenyse kažkas neveikia.
