„Turime pripažinti, kad Rusija ir Baltarusija yra nenuspėjamos ir pavojingos kaimynės. Gali nutikti bet kas ir mes turime būti tam pasiruošę. „Wagner“ atsiradimas Baltarusijoje labai aiškiai rodo, kad dar gali kilti provokacijų su besiribojančiomis šalimis“, – interviu Latvijos žiniasklaidai teigė G. Landsbergis.
Todėl, pasak ministro, su Rusija ir Baltarusija besiribojančioms šalims labai svarbu turėti sinchronizuotą veiksmų planą.
„Šiuo metu neturime jokios informacijos, kad kas nors tokio vyktų, bet tai nereiškia, kad tai negali bet kada atsitikti. Todėl norėtume turėti regioninį sprendimą dėl galimų pavojų mūsų nacionaliniam saugumui, priemones toms grėsmėms įvertinti ir planą, kaip į jas reaguotume. Kad sutartume dėl vienodų tranzito per mūsų sienas ribojimų, pasienio punktų uždarymo – kad šalys, kurios turime sieną su Rusija ir Baltarusija, būtume susisinchronizavę“, – teigė G. Landsbergis.
Ministras taip pat atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalių ir viso regiono saugumas šiuo metu didele dalimi priklauso nuo Ukrainos pergalės mūšio lauke prieš Rusiją. Todėl šalims partnerėms labai svarbu nepavargti remti Ukrainos ir daryti tai iki pergalės, sako Lietuvos diplomatijos vadovas. Visgi, G. Landsbergis pripažįsta, kad jį neramina viešojoje erdvėje girdimi balsai apie neva per lėtą Ukrainos kontrpuolimą.
„Kritika dėl per lėto kontrpuolimo gali būti nuovargio ženklas. Galbūt kai kurie sąjungininkai pavargo, nes turi savo kalendorių, kaip turėtų kautis Ukraina. Bet visada sakau – jei dar nesuteikėme Ukrainai visko, ko reikia – o dar nesuteikėme – (…) reikšti nepasitenkinimą, kai nepadarėme visko, kas mūsų galioje, nėra prasmės. Mane neramina, kad galime pasiekti kertinį tašką, kai to nepasitenkinimo girdėsis vis daugiau“, – sako ministras.
G. Landsbergio pabrėžia, kad būtent nuovargis gali tapti priežastimi, kodėl šalys nustotų tiekti paramą Ukrainai.
„Dėl nuovargio partneriai pradėtų galvoti, jog gal ir nėra taip pavojinga leisti Putinui laimėti karą. Tai yra Putino pergalės reikšmės neapskaičiavimas ir neįvertinimas“, – teigė G. Landsbergis.
„Antroji (stabdymo priežastis – ELTA) gali būti baimė ir baiminimasis pralaiminčio Putino. Abi priežastys mūsų regionui yra pavojingos, nes jos limituoja mūsų galimybes padėti Ukrainai, stabdo mus kelyje“, – pažymėjo ministras.
Todėl, pabrėžia G. Landsbergis, svarbu ne tik nepavargti remti Ukrainos, bet ir nusiteikti jos pergalei.
„Jei Ukraina negautų jai reikiamų ginklų, jei ji nebegalėtų daugiau kariauti ir jei kažkas iš partnerių sakytų „štai, Ukraina nebegali kautis“, tai būtų didelė nelaimė pripažinti tokį teiginį. Todėl turime keisti naratyvą ir turime pasiryžti pergalei, ją planuoti. Ir jei ją planuosime, žinosime, ko reikia Ukrainai“, – sako ministras.
Ilgą laiką šalys partnerės buvo kritikuojamos dėl delsimo perduoti Ukrainai reikalingų naikintuvų F-16. Vis dėlto, rugpjūčio pabaigoje, Danija, JAV ir Nyderlandai pranešė perduosiantys šių naikintuvų.
Be jau pažadėtų naikintuvų, Ukrainai, anot prezidento Volodymyro Zelenskio, reikia dar 100, kad šalis galėtų gintis nuo Rusijos agresijos. Tai, pasak jo, atimtų iš Rusijos galimybę dominuoti Ukrainos oro erdvėje. Iki rugsėjo Kyjivas yra sulaukęs pažadų dėl 50–60 naikintuvų F-16.
