„Dabar jau nebėra prasmės reikalauti atsistatydinimo ministrės, kuri tokioje pilkojoje zonoje visus trejus metus buvo ir, matyt, gal tai yra tik nominali ministrė, gal visgi valstybės finansus tvarko premjerė, kuri turi patirtį Finansų ministerijos veikloje. Sunku pasakyti“, – penktadienį LRT televizijai teigė S. Skvernelis.
„Bet mes tikrai nematėme kažkokio proveržio iš Finansų ministerijos atsakingai valdant ne tik finansus, bet ir planuojant įvairias pajamas ateityje, o to reikės, nes kai kurie įstatymai yra priimti, kur ne tik lūkesčiai yra sukelti, bet juos reikės ir įgyvendinti, kalbu apie viešąjį sektorių, teisėjus, mokytojus, medikus ir t.t.“, – akcentavo jis.
Parlamentaras taip pat tvirtino, kad G. Skaistė turėjo galimybę pasitraukti sudalyvavusi „čekiukų skandale“, tačiau atsižvelgiant į premjerės poziciją dėl visų ministrų, anot jo, toks rezultatas yra sunkiai tikėtinas.
„Matome, kokia yra premjerės pozicija dėl visų ministrų. Čia sunkiai tikėtina, kad tai pavyks padaryti, bus dar vienas rezultatas ar, tiksliau, – rezultato nebuvimas. Panašu, kad galėsime konstatuoti, jog kol kas šitos Vyriausybės veikloje treji metai nelabai rezultatyvūs, atspindėti darbuose“, – sakė ekspremjeras.
„Tą, beje, rodo ir perspektyva, darbų programa, kuri pateikta, ji atrodo apgailėtinai – dėl Vyriausybės 70 įstatymo projektų net diskutuoti negalima, nes jie neregistruoti, jų yra tik pavadinimai, ir diskusijos nėra prasmės rengti sekmadienį, nes tų projektų tiesiog nėra“, – tikino jis.
ELTA primena, kad praeitą savaitę posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų, arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių ir 16,5 tūkst. itin aukštas pajamas gaunančių asmenų.
