„Nepaliaukime kovoje už laisvę. Lietuvos tikėjimas laisve yra nepaprastai reikalingas, arti ir toli. Lietuvos laisvės istorija turi būti papasakota ir gali tapti paskata ir kitiems kovoti už jų laisvę. Kova už laisvę visada reikalaus aukos, ji nebuvo mums padovanota, už ją sumokėta karių, partizanų krauju. Šiandien už ją krauju moka ukrainiečiai“, – šeštadienį TS-LKD suvažiavime sakė G. Landsbergis.
Politikas pažymėjo, kad partija pradeda ne tik naują politinį sezoną, bet ir pereina į „intensyvų rinkimų laikotarpį“. Todėl G. Landsbergis ragino bendrapartiečius nesivaikyti populistinių sprendimų.
„Nepasiduokime populizmo virusui. Artėjant rinkimams iš visų kraštų pasipils pigių, greitų ir paprastų sprendimų valstybės problemoms spręsti. Populizmas silpnina valstybę, apmulkina sprendimų paprastumu ir tik nutolina tikrų sprendimų priėmimą. Tai galioja ir Lietuvai, galioja ir mūsų partijai“, – kalbėjo politikas.
Tai, pasak pirmininko, svarbu prisiminti ir rengiantis artėjantiems rinkimams dėl šalies vadovo posto.
„Netrukus spręsime, ką paremsime kovoje dėl prezidento posto, o ir pirmininką partijos turėsime netrukus rinktis“, – priminė jis.
Galiausiai G. Landsbergis pabrėžė, kad nevalia pamiršti iškovotos Lietuvos laisvės, mat, pasak jo, ji nėra garantuota visiems šalies gyventojams.
„Dar skirstome žmones į grupes ir pogrupius, kuriems galioja kitos taisyklės. Laisvę iškovojome visiems. Visiems ji turi ir galioti. Kol taip nėra, dalį Sovietų Sąjungos esame palikę gyvuoti“, – apibendrino jis.
Ragino nepaliaujamai remti Ukrainą ir nepasiduoti „Bismarko eros“ balsams
Kalbėdamas sostinėje susirinkusiems TS-LKD nariams, G. Landsbergis pripažino, kad norėtų minėti partijos 30-metį ramesniais laikais. Užsienio reikalų ministras savo kalboje skyrė ypatingą dėmesį Ukrainai. Anot jo, Vilnius remia Kyjivą ne tik dėl to, kad ukrainiečiai kovoja už viso Vakarų pasaulio laisvę. G. Landsbergis pabrėžė – „Lietuva yra gimusi iš laisvės troškimo“, todėl remia ir kitus, siekiančius išsivadavimo.
„Pradėčiau nuo dažniausiai man užduodamo klausimo – kodėl jūs padedate Ukrainai. Iš kur kyla lietuvių troškimas padėti agresoriaus užpultai šaliai? Be pragmatiko atsakymo, kad Ukraina išties kovoja ne tik už savo laisvę, bet ir už kitus, esančius netoliese, kuriems agresorius gali grasinti, yra dar vienas atsakymas. Lietuva yra gimusi iš laisvės troškimo ir vėl atgimusi iš jo. Laisvė yra mūsų genetinio kodo dalis. Ir mes laisvę mylinčius žmones atpažįstame tarsi brolius ar seseris, nepaisant geografijos, kultūrinių ar kalbinių skirtumu“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, kad Lietuva remia ir Sakartvelą, Baltarusijos demokratus, Moldovą.
„Arti ar toli atpažįstame į save panašius, džiaugiamės su jais ir liūdime, jei jie nusisuka nuo laisvės idealų“, – teigė jis.
G. Landsbergis apgailestavo, kad kova už laisvę dar nėra baigta. Ministras sukritikavo Vakarų poziciją – konservatoriaus teigimu, būtent partnerių neapsisprendimas ir delsimas teikti ginkluotę ukrainiečiams leido Rusijos armijai įsitvirtinti okupuotose Ukrainos žemėse.
„Karas Ukrainoje po pusantrų metų kruvinos kovos nepriartėjo prie pabaigos. Vakarų partnerių neapsisprendimas, atidėliojimas tiekti ginkluotę leido Putino kariuomenei įsitvirtinti ir įsikasti giliuose apkasuose. Kiekvienas atkovotas centimetras reikalauja didžiausios ukrainiečių aukos“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Šalies diplomatijos vadovas pastebėjo, kad Vakaruose įsitvirtino pasakymas, jog sąjungininkės bus ir rems Ukrainą tiek, kiek reikės – „tol, kol ukrainiečiai judės“.
„O jei nebegalės judėti – reikia suprasti nebebūsime?“ – kėlė klausimą konservatorių pirmininkas.
„ O jei mes patys esame atsakingi už tai, kiek ir kaip ukrainiečiai gali judėti. Jeigu įranga būtų patiekta anksčiau, jeigu jos būtų pateikta daugiau, gal rezultatą šiandien matytume kitokį“, – svarstė jis.
Todėl G. Landsbergis įspėjo, ką ne tik Ukrainai, bet ir visam demokratiniam pasauliui reikštų Maskvos pergalė.
„Įsivaizduokime, kokia realybė susikurtų Putinui laimėjus – nuolatinė grėsmė Ukrainai, blokuota Juodoji jūra, Moldova, Sakartverlas, Armėnija susidurtų su nauju spaudimu. Bet grėsmės nesibaigs tik mūsų regione, nes pralaimėjus laisvei, nelaisvę plėsti norinčios šalys įvertins, kad tai – jų šansas“, – prognozavo jis.
„Lietuvos balsas turi būti aiškus ir garsus. Ukraina turi laimėti. Turi laimėti kare, turi laimėti diplomatijoje. Turi ne tik atsiimti teritorijas, užgrobtas nuo 2014-ųjų metų, bet ir tapti NATO bei Europos Sąjungos nare. Turi sulaukti teisingumo tarptautiniame tribunole bei teisingos kompensacijos ir atstatymo to, kas buvo sugriauta“, – pabrėžė politikas.
G. Landsbergis neatmetė, kad skeptiški ir Rusijos grėsmės įbauginti balsai gali silpninti Vakarų valstybių laikyseną. Tačiau, nurodė jis, pasiduoti – negalima.
„Gali taip atsitikti, kad balsai iš Bismarko eros skambės vis garsiau – prieš Rusiją neįmanoma laimėti, nes ji turi nesibaigiančius resursus, nes tai tarsi koks gamtos ar džiunglių dėsnis. Negalima pasiduoti šioms nuotaikoms, Ukraina gali laimėti, Rusija gali pralaimėti. Ir mes tai žinome iš patirties“, – sakė jis.
ELTA primena, kad šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai susirinko į šventinį suvažiavimą, skirtą paminėti partijos įkūrimo 30-metį.
Susitikime konservatoriai ketina diskutuoti apie TS-LKD ateitį, priimti deklaraciją. Be to nusipelniusiems partijos nariams bus įteikti „Lietuvos ąžuolų“ apdovanojimai.
