„Nepaisant artėjančių rinkimų įtakos, privalome dirbti atsakingai ir priimti reikalingus sprendimus“, – sakė jis Eltai.
J. Razmos vertinimu, tradiciškai svarbiausias sesijos dokumentas yra kitų metų šalies biudžetas. Tarp pagrindinių Seimo rudens darbų – 2024 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas ir su jais susijusių projektų svarstymas.
„Tai yra paskutinis priešrinkiminis biudžeto projektas. Akivaizdu, kad jį svarstant bus nemažai pasiūlymų, nes parlamentaro mandato sieksiantys politikai savo pasiūlymais rodys dėmesį savo apygardų poreikiams. Opozicijos Seimo nariai savo pasiūlymais, matyt, stengsis apeliuoti į tam tikras jautrias rinkėjų grupes. Matysime nemažai populizmo. Štai jau girdėjome kai kurias iniciatyvas iš Respublikos Prezidento dėl galimybės atsiimti dalį pinigų iš pensijų fondų, suteikti mokesčių lengvatas šeimoms, auginančioms vaikus. Taigi, supratimo, kad valstybės viešieji finansai yra riboti, su jais reikia elgtis atsakingai, stokojama“, – Eltai sakė J.Razma.
Pasak jo, kitų metų biudžeto projekto pateikimas planuojamas šiek tiek anksčiau negu numatyta įstatyme.
„Tikiuosi, kad susitelkusi valdančioji koalicija priims biudžetą dar gerokai iki šventų Kalėdų“, – sakė jis.
J. Razma tikisi, kad rudens sesijoje bus apsispręsta dėl mokesčių reformos. „Tikiuosi, kad jos svarstymas vienaip ar kitaip bus pabaigtas, nes dar arčiau rinkimų svarstymas būtų dar sudėtingesnis“, – mano J. Razma.
Jis primena, kad politika yra kompromisų menas ir kompromisų dėl mokesčių neišvengiamai teks ieškoti. Sprendžiant dėl mokesčių reformos politikas tikisi didesnio solidarumo.
„Mokesčių reformos paketas paremtas ES rekomendacijomis ir mūsų pačių labai aiškiai suvoktais principais, kai siekiama didesnio finansinio savivaldybių savarankiškumo, nelygybės mokesčių srityje mažinimo, pažangių investicijų skatinimo. Tie momentai mūsų mokesčių sistemoje dar turi trūkumų. Iš tikrųjų norime kviesti didesniam solidarumui ir suvokimui tam tikras mokesčių mokėtojų grupes, kurios šiuo momentu turi tam tikrų lengvatų ir išimčių. Turime įvertinti tai, kad pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena iš didžiausių tarp ES šalių, todėl per mokesčių sistemą turime tą kažkiek spręsti“, – sakė J. Razma.
J.Razma priduria, kad jeigu mokesčių reformos paketo svarstymas Seime vis dėlto strigtų, tai kai kurias jos nuostatas (dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, dėl pelno mokesčio lengvatų kinui bei pažangioms investicijoms pratęsimo), susijusias su kitų metų biudžeto projektu, Vyriausybei tektų skubos tvarka teikti kartu su biudžeto priėmimu.
Mokesčių reforma nebus vienintelė
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma sako, kad rudens sesijoje mokesčių reforma toli gražu nebus vienintelė. Pasak jo, planuojama valstybinių pensijų, įvairių rentų, pvz. sportininkų, mokslininkų, signatarų, pertvarka.
„Plačiau kol kas negalėčiau pakomentuoti tos reformos turinio. Tikiuosi, kad gali būti tam tikri padidinimai, nes to labai laukia statutiniai darbuotojai, nukentėjusiųjų asmenų pensijų gavėjai ir kt.“ – sakė J. Razma.
Pasak jo, įstatymo projektai, reglamentuojantys valstybinių pensijų reformą, dar neįregistruoti, jų pateikimas planuojamas tik lapkričio ar gruodžio mėnesį.
„Aš nebūtinai įsivaizduočiau jų priėmimą, viskas priklauso nuo to kaip seksis, kiek bus pritarimo ar prieštaravimo tam paketui“,– sakė jis.
Iš socialinės srities politikas išskyrė laikino atokvėpo paslaugos reglamentavimą, kai žmonėms, kurie slaugo neįgaliuosius, suteikiama galimybė atsikvėpti.
Rudens sesijoje, pasak J. Razmos, planuojama nemažai dėmesio skirti krašto apsaugai, pvz. tobulinti šaukimo į privalomąją karo tarnybą tvarką. Planuojama priimti teisės aktus, įgalinančius pėstininkų divizijos įkūrimą.
Politines įtampas kels Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas, apkaltos P. Gražuliui ir R. Žemaitaičiui
J. Razma nesiima prognozuoti, ar rudens sesijoje pavyks priimti Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Tai, anot jo, priklausys ir nuo oponentų pasirinktos taktikos.
„Nelengva prognozuoti kaip seksis šiam projektui priėmimo metu, nes balsai yra pasidalinę maždaug per pusę. Mes nežinome kaip tame lemiamame balsavime elgsis nepritariantys projektui: ar bandys užblokuoti įstatymą net nesiregistruodami, ar susitelks balsuoti prieš? Bet kuriuo atveju tas priėmimo momentas kels nemažai įtampų ir turės rezonansą visuomenėje“, – mano J. Razma, pažymėjęs, kad bus ir daugiau politines aistras keliančių momentų.
Tai, anot jo, galimos apkaltos Seimo nariams Petrui Gražuliui ir Remigijui Žemaitaičiui. Pasak J. Razmos, apkaltos procesas P. Gražuliui jau yra pradėtas ir kokia bus jo tąsa priklausys nuo Konstitucinio Teismo atsakymo.
Galimą apkaltą R. Žemaitaičiui J. Razma prognozuoja rugsėjo mėnesį. Iki to laiko iniciatoriams teks surinkti Seimo narių parašus, suderinti apkaltos tekstą.
Rudens Seimo sesijoje Seimas ketina svarstyti teisėjų kandidatūras į Europos žmogaus teisių teismą. Taip pat turėtų būti paskirtas dar vienas, žmogaus teisių srityje patirties turintis žvalgybos kontrolierius bei Seimo kontrolierius.
Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d., planuojama surengti daugiau kaip 45 posėdžius. Iš jų 3 bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms.
Rugsėjo 10 dieną prasidedanti rudens Seimo sesija baigsis gruodžio 23 dieną.
