„Rytoj prasidedanti Seimo Rudens sesija ženklina labai aktyvaus politinio sezono pradžią. Dar Sesijai neprasidėjus, matome užvirusią politinę temperatūrą.
Temperatūra buvo karšta ir šių metų birželio mėnesį, kai premjerė I.Šimonytė pasižadėjo po NATO viršūnių susitikimo atsistatydinti. O G.Landsbergis net planavo priešlaikinius Seimo rinkimus rugsėjį“, – kalbėjo V.Blinkevičiūtė.
Anot jos, visa Lietuva tada pamatė, ko verti konservatorių ir Vyriausybės pažadai.
„Ar E.Gentvilas vis dar laukia G.Landsbergio atsiprašymo? Taigi dabar į areną vėl sugrįžo viešas valdančiųjų konservatorių ir liberalų santykių aiškinimais tarpusavyje. Grįžo ir, galima sakyti, tradicinis ir žūtbūt viešas konservatorių ir liberalų santykių aiškinimasis ir su prezidentu G.Nausėda.
Aiškinimasis banaliai paprastas: viskas, ką Seimo valdančiajai daugumai pasiūlo prezidentas, dažniausiai netinka ir neįtinka. Kitaip nebūna. Bet taip jau greičiausiai ir toliau bus. Taigi nieko naujo po saule. Iš patirties žinome, kad barnių ir politinių rietenų, kartais pereinančių ir į asmeninius įžeidimus, gausės“, – įsitikinusi politikė.
Socialdemokratų lyderė bendražygius ragino į asmenines konservatorių ir liberalų kovas nesivelti, pirmiausia atsigręžti į tai, ko nori žmonės.
„Kas neramina mūsų žmones? Tai ekonominis nesaugumas, akivaizdi teisingumo stoka ir pagarbos trūkumas. Konservatorių ir liberalų Vyriausybė jau trejus metus tęsia šaltų skaičių politiką, žiaurius optimizavimus. Daugelis svarbių sričių – ypatingai sveikatos ir švietimo sektoriai – skendi nesibaigiančiose reformose.
Reformose, kurių nesupranta nei pati valdžia, nei Lietuvos žmonės. Visų Lietuvos žmonių galimybės gyventi geriau, saugiau, teisingiau, taip pat gauti geresnį išsilavinimą, dirbti ir užsidirbti, kad galėtų gyventi oriai. Visa tai, ką paminėjau, likę lyg antrame plane“, – tęsė V.Blinkevičiūtė.
LSDP pirmininkė pareiškė, kad jai susidaro įspūdis, jog svarbiausius žmonėms klausimus ir dialogą konservatoriai yra pamiršę, o jiems svarbiausia yra skaičiai.
„Skaičiai ir tik skaičiai. Buhalterija. Kai svarbiausia, kad išlaidos ir pajamos sutaptų. Toks valdančiųjų požiūris yra mažų mažiausiai trumparegiškas, nėra socialiai teisingas ir galų gale pragaištingas Lietuvos valstybei“, – aiškino ji.
„Ypatingai neramina, kad vis daugiau visuomenei svarbių paslaugų mūsų valstybė, valdoma konservatorių ir liberalų, patiki rinkai. Arba, paprasčiau tariant, privatizuoja. Daugiau privataus švietimo, privataus ugdymo, daugiau privačios medicinos, daugiau privačios globos, slaugos ir taip toliau.
O žmonėms, kurie turi mažiau pinigų, galima sakyti, siūloma problemas išspręsti patiems. Jie juk neturi pinigų privačioms paslaugoms“, – pastebėjo V.Blinkevičiūtė.
Politikė didelį dėmesį skyrė ir kainų augimo klausimui.
„Kylančios kainos irgi yra pavyzdys: jos stiebiasi ir lygiuojasi į tuos, kurie gali mokėti. Į tuos, kurie geriau uždirba. Į tuos, kurie prekes ir paslaugas perka ir užtikrina jų paklausą. Tačiau didelė dalis žmonių to daryti negali ir jų galimybės menksta: Kodėl? Jų pajamos menkesnės, jų galimybės mažesnės, tačiau jiems šių prekių ir paslaugų irgi reikia.
Taigi praraja tarp galinčių daugiau ir silpnesniųjų, mažiau uždirbančiųjų, išlieka. Taip, skelbiama, kad vidutinė alga Lietuvoje pasiekė 2 tūkst. eurų. Ant popieriaus. O į rankas juk 1240 eurų... Ir tai yra vidutinė alga. O palyginę vidutinius darbo užmokesčius regionuose ir didžiuosiuose miestuose pamatysime, kad pajamų ir galimybių skirtumas Lietuvoje išlieka dramatiškas.
Neapmokestinamo pajamų dydžio sulyginimas su minimalia alga, PVM lengvata būtiniausiems maisto produktams, galų gale prezidento siūlymai, kaip taikliau padėti šeimoms – visa tai gerintų finansinę žmonių padėtį. Tačiau vargu, ar tokie bei panašūs siūlymai Seimo Rudens sesijoje sulauks pritarimo iš valdančiųjų liberalų ir konservatorių“, – svarstė ji.
Socialdemokratų vedlė kritikos negailėjo ir padėčiai sveikatos srityje, kuri, jos teigimu, braška per siūles.
„Esant tokiai situacijai, jau galėjo būti surengtas bendras premjerės I.Šimonytės, prezidento G.Nausėdos, ministro A.Dulkio ir ministro G.Jakšto susitikimas. O po jo – aukščiausių šalies vadovų aiškus sprendimas apie tai, ką darom toliau.
Prezidentas, premjerė ir du ministrai – visi drauge – galėtų nuspręsti, kokias reformas tęsti, kokias peržiūrėti, kurias audituoti ir tobulinti. Surengti diskusijas su medikais, mokytojais. Jei reforma neveikia ar nepasirengta, nepabijoti ją stabdyti ar atidėti.
Bet nematėme ir nematysime tokio vaizdo – ši atsistatydinti „pamiršusi“ valdžia trejus metus transliuoja, kad už visus žino geriau. O jei reikalai vyksta ne pagal ją, vadinasi kažkas kažko nesupranta“, – rėžė V.Blinkevičiūtė.
Valdantiesiems jos kalboje kliuvo ir dėl mokesčių reformos, kurią politikė vadino jau žlugusia.
„Nuo pat pradžių buvo aišku, kad tai yra pseudoreforma, kvepianti veidmainyste. Kodėl tokie aštrūs žodžiai? Todėl, kad konservatoriai visą kadenciją tempė gumą, o tada iš užančio ištraukė neiškepusią reformą ir stebisi, kodėl nėra sutarimo.
Jie net su koalicijos partneriais liberalais nesugebėjo susitarti. Ar tai – ne veidmainystė? Norint pasiekti realių rezultatų, taip nedaroma – reikėjo nuo pat pradžių kalbėtis, ruošti, derinti pozicijas.
Maža to, turtinguosius ginantiems liberalams didžiai pasipiktinus, konservatoriai sugebėjo šią neparuoštą reformą dar labiau sugadinti. Nenuostabu, kad dabar jie atsitraukia – iš šono žiūrint, savo elgesiu patys įvarė visą koaliciją į kampą.
Tai visiškai akivaizdu pasiklausius, kaip Vyriausybės teikiamus mokestinius pakeitimus vertina pačios valdančiosios koalicijos partneriai. Vaizdelis vertas pasakėčios apie lydeką, gulbę ir vėžį. Visi trys koalicijos partneriai vežimą traukia į skirtingas puses. Kas ką vaidina, spręskite patys“, – sakė socialdemokratė.
Nemažai dėmesio ji skyrė ir situacijai švietimo sektoriuje, streikuoti žadantiems mokytojams.
„Su mokytojų profesinių sąjungų atstovais vakar buvau susitikusi ir aptarėme švietimo bendruomenėje susikaupusias problemas. Iš mokytojų skamba panašios natos, kaip ir sveikatos apsaugos bendruomenėje. „Nesitarta“, „nederinta“, „vienpusis eismas“, „monologas“.
Matome algoritmą: ministerija pirma sugalvoja, tada pradeda daryti, nenumato reikiamo kiekio lėšų ir daug kas vyksta pavėluotai ir ne laiku. Ir taip pasaka be galo“, – tikino V.Blinkevičiūtė.
LSDP pirmininkė tęsė, kad, jei kyla tokie konfliktai su mokytojais, jei einama link streiko, mažų mažiausiai pritrūko dialogo ir tarimosi, kuris buvo žadėtas.
„Gal reformos daromos tik dėl vaizdo, bandant užmaskuoti vis didėjančias problemas, tokias kaip mokytojų trūkumas ir prastėjantys mokinių pažangumo rodikliai, augantys vaikų, kurie samdo korepetitorius, skaičiai?“ – retoriškai klausė politikė.
Socialdemokratų lyderės kalboje nuskambėjo ir priekaištai dėl antrosios pensijų pakopos.
„O kiek jau trunka ginčas šiame Seime dėl antrosios pensijų pakopos? Turbūt visus trejus metus, nuo pat kadencijos pradžios. Dauguma žmonių supranta, kad egzistuojanti sistema yra ydinga, bet Vyriausybė užsispyrė ir nenori jos keisti. O pensijų fondų atstovai įrodinėja, kad mūsų žmonės nieko nesupranta, tad ir keisti nieko nereikia.
Taip, artėjantys treji rinkimai ir toliau kaitins aistras. Todėl tikėtis ūmaus valdžios nuomonės pasikeitimo dėl antrosios pensijų pakopos ar dėl PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams, ar pritarimo kai kuriems prezidento siūlymams, manau, neverta.
Valdantieji savo pažadų netesi, tad yra lengvai nuspėjami. Nebent liepos mėnesį atsistatydinti „nutarusi“ premjerė tą savo atsistatydinimą vykdo mažais žingsneliais? Tenka priminti premjerei, kad žodis lyg paukštis – išskrido ir atgal nesugrąžinsi.
Tas posakis tinka tiek kalbant apie Vyriausybės programą, tiek apie jos misijas ir įsipareigojimus“, – konstatavo V.Blinkevičiūtė.
