Iškalbinga, kad pirmasis į sezono pradžios gongą suduoti suskubo šalies vadovas G.Nausėda, beje, gana garsiai. Tad sykiu šis dūžis suskambo ir kaip jo prezidento rinkimų kampanijos pradžia.
Net kelis kartus šią savaitę viešai kalbėjęs G.Nausėda, ko gero, daugiausia bangų sukėlė savo pareiškimais apie Seime vis dar planuojamą priimti Civilinės sąjungos įstatymą, numatantį tokio ryšio įteisinimą ir homoseksualioms poroms.
Šalies vadovas dar aiškiau demonstravo, jog jis yra prieš šį įstatymą ir remia vieno iš radikalios konservatorių dešinės lyderių P.Saudargo vėl mėginamą „artimo ryšio“ įteisinimo teisės aktą, kuriam nepritaria civilinę sąjungą bei partnerystę besistengiantys įteisinti valdantieji.
G.Nausėda vėl kartojo savo neva pagrindinį nuogąstavimą, kad civilinė sąjunga nebūtų prilyginta vyro ir moters santuokai, kuri, pasak prezidento, Konstitucijoje ir laikoma tikrąja šeima. Taigi jis bijantis, kad sulig Civilinės sąjungos įstatymu Konstitucija „nebūtų išplaunama per užpakalines duris“.
Reikia manyti, kad G.Nausėda nenorėjo sąmoningai papokštauti užuominomis apie homoseksualių žmonių lytinius santykius. Tai būdinga radikaliai homofobiškų nuostatų piliečiams.
Vis dėlto norėjo to šalies vadovas ar jam tai išėjo netyčia, savo pokštu jis priartėjo prie baigiančio visai paleisti vadžias Seimo rėksnio R.Žemaitaičio.
Šis, fotografuodamas vulgarius piešinius ant kažkokio baro sienų, piktinosi, neva tokią sodomą ir gomorą, į kurią ritasi Lietuva, lemia valdančiųjų moterų – premjerės ir Seimo pirmininkės – politika, o joms, matyt, „patinka būti žaginamoms“.
Belieka tikėtis, kad prezidentas dar labiau nesupanašės su R.Žemaitaičiu, kuriam valdantieji už nuolatinę ir vis aršesnę antisemitinę kampaniją tebežada surengti apkaltą Seime, nors ji, panašu, neturi daug šansų net prasidėti. O paties R.Žemaitaičio populiarumas nuo tokių pareiškimų didėja ir tai galbūt ir jį gali pastūmėti į prezidento rinkimus.
G.Nausėdos reitingui tokie ar panašūs viražai taip pat ne pakenks, o kaip tik padės. Prezidentui apskritai reikėtų dar radikaliau konfrontuoti pirmiausia su valdančiaisiais pretenduojant į pagrindinio tos visuomenės dalies, kuri nusiteikusi prieš dabartinę valdžią, gelbėtojo ir lyderio vaidmenį.
Tiesa, rimtą iššūkį jam čia ketina mesti advokatas I.Vėgėlė, kuris jau atvirai skelbia G.Nausėdą „sistemos“, prieš kurią eina kovoti, atstovu.
Neseniai I.Vėgėlė paskelbė, kad prezidentas neva yra slapta susimokęs su konservatorių lyderiais prieš jų nemėgstamą bendrapartietį krašto apsaugos ministrą A.Anušauską mainais į tai, kad dešinieji Seimo rudens sesijoje nebesiims G.Nausėdos praėjusių rinkimų kampanijos finansavimo tyrimo.
Reaguodamas į tai G.Nausėda griežtai pareiškė, kad I.Vėgėlė, regis, nelabai orientuojasi aplinkoje, jei nežino, kad nebuvo ir nėra didesnio kovotojo su konservatoriais nei jis, prezidentas. Šalies vadovas taip pat apgailestavo, kad I.Vėgėlė savo rinkimų kampaniją pradeda nuo melo.
Žodžiu, kaip matome, ši dvikova aštrėja, nors abu pagrindiniai favoritai patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą vis dar aiškiai nepasako, ar kandidatuos, ar ne. Tie nepasakymai apie kandidatavimą, kuris jau seniai yra akivaizdus, atrodo gana juokingai.
Bet šią savaitę G.Nausėda ir vėl tikino, kad, girdi, dar paprasčiausiai neturėjo laiko apsispręsti dėl kandidatavimo ir netgi gerai pagalvoti, ar nori apskritai likti politikoje, ar ne.
Šiaip ar taip, prezidento ir konservatorių bei visų valdančiųjų konfrontacija daugelyje frontų turėtų didėti, nesvarbu, ar anksčiau, ar vėliau jis paskelbs einąs į rinkimus.
Dar nežinia, kaip bus su tuo ankstesnės G.Nausėdos rinkimų kampanijos parlamentiniu tyrimu, tačiau konservatorius M.Maldeikis vėl pažadėjo į kiemą išridenti seną vežimaitį – įstatymo projektą, numatantį, kad būtent premjeras turi Lietuvai atstovauti Europos Vadovų Taryboje, o ne prezidentas, kaip yra dabar.
Jei tą vežimaitį pastūmės ir kiti konservatoriai, be abejo, vėl sukels audringą pykčio priepuolį Prezidentūros rūmuose S.Daukanto aikštėje.
Tačiau tai gali būti netolimoje ateityje, o šią savaitę G.Nausėda vėl pliekė dešiniuosius bei Vyriausybės vadovybę dėl planuojamos mokesčių reformos.
Pasak prezidento, Finansų ministerija ir visa Vyriausybė miegojo iki netinkamiausio meto tokiems pokyčiams – kadencijos pabaigos ir artėjančių rinkimų, o dabar viską bruka chaotiškai bei gabalais.
G.Nausėda apskritai paskelbė abejojantis, ar šis Seimas gali įgyvendinti tą reformą. O jeigu ji nebūtų palaiminta, tai grėstų dalies europinių lėšų, skiriamų Lietuvos ekonomikai atsigauti po pandemijos, praradimu.
Tačiau politikos užkulisiuose netyla kalbos, kad dešinieji jau yra susitarę su socialdemokratais, jog pastarieji parems mokesčių reformą vardan savo pačių šventos ramybės, – jei teks po būsimų Seimo rinkimų patiems perimti Vyriausybę.
Bet tokie slapti susitarimai, jei jie bus įgyvendinti, tik dar labiau įsiūbuos pačios valdančiosios koalicijos laivą pakabindami ore daugelį kitų valdantiesiems ir Vyriausybei svarbių klausimų. Taip pat ir klausimą, ar ta koalicija tebeegzistuoja.
Matant, koks karštas gali būti šis prasidedančios prezidento rinkimų kampanijos ruduo, belieka spėlioti, kas vyks kitąmet, kai priartės Seimo rinkimai.
