Antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ketina pateikti Seimui tai numatančias Valstybės tarnybos įstatymo pataisas.
Jo nuomone, žinių apie mobilizaciją, pilietinį pasipriešinimą turėtų įgyti visi valstybės tarnautojai. Anot Seimo NSGK pirmininko, kiekvienas valstybės tarnautojas privalo būti susipažinęs su mobilizacijos teisiniu režimu, pasirengimu mobilizacijai ir karo padėčiai, mobilizacijos sistemos veikimo ir priimančiosios šalies paramos teikimo principais, pilietinio pasipriešinimo ir kitais valstybės gynimo būdais, taip pat žinoti savo veiksmus paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį.
„Valstybės tarnautojai yra mūsų valstybės stuburas, kurie turi žinoti, koks yra jų vaidmuo karo padėties metu. Kita vertus, dalis jų atliktų gyvybines funkcijas, todėl turi aiškiai žinoti visą mobilizacijos tvarką ir mobilizacijos politiką, mobilizacijos algoritmus. Taip pat svarbu, kad jie turėtų įgūdžius ir žinias dėl pilietinio pasipriešinimo – tiek ginkluoto, tiek neginkluoto. Kuo daugiau visuomenės turės įgūdžius, žinias ir vietą gynybos planuose kartu su valia priešintis, kas yra iš esmės mūsų tapatybės, identiteto, patriotizmo klausimas, tuo mes būsime atsparesni kaip visuomenė galimoms grėsmėms, galėsime duoti atkirtį, jeigu reikėtų, okupantui. Tai čia yra visuotinės gynybos principo praktinis įgyvendinimas, kai su pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos kursais bus supažindinamas vis platesnis visuomenės ratas“, – komentuodamas įstatymo pataisas Eltai sakė L. Kasčiūnas.
Jis nesiėmė atsakyti, kokios apimties bus mokymai, nes tai bus nustatyta poįstatyminėse teisės aktuose.
„Čia nesikišu, tai yra principo įvedimas, o po to Vyriausybė pagal poreikius su Krašto apsaugos ministerija, su Pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos departamentu pasižiūrės ir apsispręs, kokio lygio turėtų būti tie mokymai valstybės tarnautojams“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jeigu Seimas pritartų, pradėję eiti pareigas valstybės tarnautojai, kurie prieš tai nėra išklausę mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo programų, per metus nuo priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos privalėtų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti šią programą.
Anot L. Kasčiūno, šis reikalavimas būtų taikomas visoms valstybės tarnautojų grupėms – karjeros valstybės tarnautojams, įstaigų vadovams, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir laikiniesiems valstybės tarnautojams. Įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą išklausę valstybės tarnautojai gautų tai patvirtinantį sertifikatą.
Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas padės labiau atliepti visuotinės gynybos principą ir pasiekti, kad kuo didesnė visuomenės dalis būtų informuota apie pilietinį pasipriešinimą, pasirengimą mobilizacijai ir karo padėčiai.
Siūloma, kad teikiamas projektas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., kad valstybės institucijos ir įstaigos spėtų pasirengti jo įgyvendinimui ir parengtų reikiamas tvarkas.
„Norėčiau, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d. Manau, kad reikės Vyriausybės išvados, todėl tai gali šiek tiek užtrukti“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
Šių metų gegužės 25 d. Seimo priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas nenumato įvadinio mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo visiems į valstybės tarnautojo pareigas priimtiems asmenims.
