Antradienį po pateikimo už Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno pateiktą projektą po pateikimo balsavo 105 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 9 parlamentarai. Seimo plenarinėje salėje, apsvarsčius komitetams, įstatymo pataisos turėtų vėl atsirasti lapkričio 23 d.
Seimo NSGK pirmininko L. Kasčiūno nuomone, žinių apie mobilizaciją, pilietinį pasipriešinimą turėtų įgyti visi – 300 tūkstančių valstybės tarnautojų.
Įstatymo pataisos numato, kad pradėję eiti pareigas valstybės tarnautojai, kurie prieš tai nėra išklausę mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo programų, per metus nuo priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos privalėtų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti šią programą.
L. Kasčiūno teigimu, už mokymus būtų atsakingas Krašto apsaugos ministerijos Pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos departamentas. Anot politiko, baigus mokymus laikyti egzamino nesiūloma. Politikas pripažino, kad pirminiame etape gali pritrūkti instruktorių tai yra mokytojų. Jo nuomone, prireiks Šaulių sąjungos paramos, taip pat galėtų įsijungti ir atsargos kariai.
Projektą pateikęs L. Kasčiūnas nesiėmė atsakyti, kiek prireiks lėšų įstatymo pataisoms įgyvendinti. „Nematau čia kažkokios didelės prabangos, tai investicija į protus, manau, kad tai kelių milijonų klausimas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Projekto oponentai turėjo abejonių, ar tai neliks tai deklaratyvus, popierinis projektas, ar tai nebus „darymas dėl darymo?“.
Tikimasi, kad siūlomos įstatymo pataisos padės pasiekti, kad kuo didesnė visuomenės dalis būtų informuota apie pilietinį pasipriešinimą, pasirengimą mobilizacijai ir karo padėčiai.
Šių metų gegužės 25 d. Seimo priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas nenumato įvadinio mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mokymo visiems valstybės tarnautojams.
