„Pirmiausia, man, kaip vienam iš susitarimo architektų, koordinatorių labai norėtųsi, kad svarbūs einamieji klausimai nesikabintų su tokiu dalyku kaip visų skirtingų politinių jėgų susitarimu dėl krypčių. Nes kai pasieki tokį dalyką, labai svarbu jį išsaugoti ir tam tikrus nesutarimus kitais klausimais izoliuoti nuo to, nesieti“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
„Todėl aš apgailestauju, kad toks yra sprendimas, aš tikiu, kad galbūt jis yra visiškai laikinas“, – taip pat pažymėjo NSGK pirmininkas.
Todėl L. Kasčiūnas akcentuoja neigiamai vertinantis S. Skvernelio vadovaujamos partijos sprendimą.
„Aš neigiamai vertinu tokį sprendimą. Aš taip nebūčiau daręs. Bet kažkaip turėti gynyboje pamatą, dėl kurio mes visi sutariame, yra fundamentalu, nes tai leidžia mums daryti daug ką: parlamentinę kontrolę vystyti, progresą žiūrėti kiekvienoje srityje, nes tai yra gyvas dokumentas, mes jį pasirašėme ir aš bandau, kad jis būtų gyvas, kad jis turėtų savo poveikį“, – akcentavo jis.
Susitarimo rengimą koordinavęs komiteto pirmininkas viliasi, kad tokie opozicijos pasitraukimai netaps nauja praktika.
„Tai susitarimas lieka, bet jeigu praktika įsivyraus, kad mes dėl kiekvieno politinio nesutarimo išstojinėsime iš tokių dalykų kaip sutarimai, tai kuo jie tada verti“, – teigė L. Kasčiūnas.
ELTA primena, pernai liepos 15 d. parlamentinės partijos (išskyrus LVŽS) pasirašė nacionalinį susitarimą dėl saugumo politikos. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m. LVŽS susitarimą pasirašė tik šių metų gegužę.
Kilus diskusijoms dėl VST integravimo į policiją, apie galimą pasitraukimą iš susitarimo prakalbo ir LVŽS.
