Trejus metus trukusi R. Karpavičiaus milijonų dramos veikėjo ataka galutinai žlugo

Turtuolio Raimondo Karpavičiaus palikimo detektyve šmėžavusio veikėjo Valdemaro Anužio iš Klaipėdos bandymus atkeršyti „Lietuvos rytui“ už tyrimus pažabojo teismai. Jie galutinai atmetė visas buvusio politiko ir jo parankinių pretenzijas.

 Trejus metus trukusi R. Karpavičiaus milijonų dramos veikėjo ataka galutinai žlugo.<br> Lrytas.lt koliažas
 Trejus metus trukusi R. Karpavičiaus milijonų dramos veikėjo ataka galutinai žlugo.<br> Lrytas.lt koliažas
Teismas inspektorės Gražinos Ramanauskaitės sprendimą, kuris buvo palankus V.Anužiui, buvo pripažinęs nepagrįstu ir neteisėtu.<br>T.Bauro nuotr.
Teismas inspektorės Gražinos Ramanauskaitės sprendimą, kuris buvo palankus V.Anužiui, buvo pripažinęs nepagrįstu ir neteisėtu.<br>T.Bauro nuotr.
Po sunkios ligos mirusio verslininko R.Karpavičiaus palikimo detektyvą narpliojančią žurnalistę buvo siekiama nutildyti. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Po sunkios ligos mirusio verslininko R.Karpavičiaus palikimo detektyvą narpliojančią žurnalistę buvo siekiama nutildyti. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Po sunkios ligos mirusio verslininko R.Karpavičiaus palikimo detektyvą narpliojančią žurnalistę buvo siekiama nutildyti. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Po sunkios ligos mirusio verslininko R.Karpavičiaus palikimo detektyvą narpliojančią žurnalistę buvo siekiama nutildyti. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Buvęs ilgametis politikas V.Anužis išpuolius rengė pasitelkęs žurnalistų prievaizdus ir prokurorus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Buvęs ilgametis politikas V.Anužis išpuolius rengė pasitelkęs žurnalistų prievaizdus ir prokurorus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 26, 2023, 12:45 PM, atnaujinta Sep 27, 2023, 8:22 AM

Treji metai. Tiek truko buvusio politinio veikėjo V.Anužio prieš laisvą žodį surengta beprecedentė ataka, kurią ženklino ilgi melagingi skundai, nepagrįsti žurnalistų prievaizdų sprendimai ir du teismo procesai.

Klaipėdietis bandė pasitelkti dar ir teisėsaugą, bet ji nepanoro tapti jo keršto įrankiu – pretenzijas atmetė.

V.Anužiui itin nepatiko dienraščio tyrimo „Turtuolio R.Karpavičiaus palikimo detektyve – dingę ligos įrašai ir šarlatanų šešėlis“ pavadinime bei klausime pavartotas žodis „šarlatanai“.

Nei pavadinime, nei klausime V.Anužio pavardė nebuvo minima, o straipsnyje figūravo daug žmonių, bet jis žodį „šarlatanai“ kažkodėl priskyrė sau ir institucijas užvertė skundais.

Buvęs politikas rado užtarėjų dviejose glaudžiai susijusiose žurnalistų prievaizdų institucijose – Visuomenės informavimo etikos komisijoje ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje (ŽEIT).

Jos lankstėsi V.Anužiui – įžvelgė tariamą pažeidimą, bet pritrūko argumentų, kuriais tai pagrįstų. Tokie kuriozai, kad žiniasklaidą baustų už vaizdingą pavadinimą ar klausimą, turbūt pranoko net sovietinės cenzūros laikus.

„Lietuvos rytui“ apskundus prievaizdų sprendimus ir prasidėjus teisminiams procesams, buvęs politikas teismuose nesirodė – slėpėsi už advokatų kontoros „Wint“, kuri vėliau virto „Noor“.

Ta pati kontora veikia ir kovoje dėl mirusio verslininko R.Karpavičiaus šimtamilijoninio palikimo.

Itin pasižymėjo ten dirbantis buvęs prokuroras Giedrius Danėlius, kuris su policijos komisarais 2019 metų vasarą buvo nuvykęs į Tenerifę šturmuoti milijonieriaus vilos.

Prasidėjęs puolimas rodė, kad aktualūs žurnalistiniai tyrimai užkabino įtakingus veikėjus, kurie sieks užgniaužti tiesą.

Bet kad ir kaip stengėsi V.Anužis ir jo parankiniai, jų pastangos žlugo.

„Lietuvos ryto“ žurnalistei dviejuose teismo procesuose pavyko įrodyti, kad V.Anužio pretenzijos yra visiškai nepagrįstos, o prievaizdų sprendimai – neteisėti.

Ilgoje teisminėje kovoje galutinį žodį rugsėjo 20 dieną tarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

Teisėjų kolegija, kurią sudarė didelę patirtį turintys teisininkai Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė ir Dainius Raižys, atmetė ŽEIT apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimą.

Pastarasis teismas inspektorės Gražinos Ramanauskaitės sprendimą, kuris buvo palankus V.Anužiui, buvo pripažinęs nepagrįstu ir neteisėtu.

Sukosi šalia turtuolio

Žurnalistiniame tyrime, kuris supykdė buvusį politinį veikėją, buvo iš arti aprašyta kova, kilusi dėl šimtamilijoninio palikimo.

Buvo aiškinamasi, kodėl verslininkas R.Karpavičius po jam atliktos smegenų operacijos neišvyko tęsti suplanuoto gydymo į Amsterdamo kliniką ir kas galėjo jam teikti netradicinio gydymo paslaugas.

Tai, kad tokios paslaugos buvo teikiamos, kalbėjo liudininkai, tarp jų – ir garsūs medikai.

Tyrimo metu buvo siekiama sužinoti ir tai, koks vaidmuo teko tuomečiam politikui, kuris nuosava mašina išvežė milijonierių iš namų ir sukosi šalia jo palatoje.

V.Anužis prisistatydavo gydytoju, nors jam niekada nebuvo išduota mediko licencija.

Negana to, veikėjas viešai tvirtino, kad tokios ligos, kokia sirgo turtuolis R.Karpavičius, gydymo nėra pasaulyje. Bet praktikuojantys medikai aiškino kitaip: neuždelsus mokslu grįsto gydymo pacientai gali gyventi apie 5–6 metus.

Atliekant žurnalistinį tyrimą V.Anužiui buvo daug kartų suteikta galimybė pasisakyti, paaiškinti situaciją, bet atsiliepęs telefonu jis kalbėjo nepagarbiai arba iš karto baigdavo pokalbį.

Apgynė saviraiškos laisvę

Skundą, kurį suraitė buvęs politikas ir kuriame jis sau prisiskyrė žodį „šarlatanai“, inspektorė G.Ramanauskaitė iš dalies buvo patenkinusi.

Prieš tai valstybės pareigūnė pati pasiūlė V.Anužiui pateikti skundą prieš dienraštį ir net nusiuntė jam šabloną: „Jūsų patogumui (...) yra prieinama skundo forma.“

„Lietuvos rytui“ apskundus G.Ramanauskaitės sprendimą, 2022 metų liepos 14 dieną VAAT teisėjų kolegija jį panaikino ir atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, jog buvo siekiama įžeisti V.Anužį ar būtų siekiama sąmoningai nuslėpti ir iškraipyti faktus bei duomenis.

Atvirkščiai, buvo atliekamas didelis žurnalistinis tyrimas, apklausiama daug asmenų, jie iš esmės neigiamai atsiliepė apie V.Anužį, kuris tuo metu buvo ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės „Klaipėdos vandenys“ stebėtojų tarybos pirmininkas.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors inspektorė nurodė, jog V.Anužis yra viešas asmuo, bet pripažindama pažeidimą tinkamai į tai neatsižvelgė.

Teismas tada pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat – įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvė.

„Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas“, – pabrėžė teismas, apgynęs pamatines teisinės valstybės vertybes.

Davė demokratijos pamoką

Inspektorė G.Ramanauskaitė apskundė VAAT nutartį ir toliau bandė įrodyti, kad žodis „šarlatanai“ buvo skirtas V.Anužiui.

O buvęs politikas, kurio vardu atsiliepimą pateikė kontoros „Noor“ advokatas Saulius Urbonavičius, prašė apeliacinės instancijos teismo patenkinti G.Ramanauskaitės vadovaujamos tarnybos skundą.

V.Anužis ne tik buvo įsikabinęs į žodį „šarlatanai“, bet ir bandė kratysis viešo asmens statuso, nors daug metų veikė Klaipėdos miesto taryboje, ėjo aukštas pareigas valdiškose įstaigose.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir kitus duomenis, rugsėjo 20 dieną konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes.

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra pabrėžęs pamatinį informacijos laisvės, kuri apima ir masinės informacinės priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą.

Teismas pabrėžė, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų. Toks vertinimas dera ir su Europos žmogaus teisių teismo pateiktais išaiškinimais.

Pamokė ir kitą prievaizdę

Anksčiau vykusiame procese teismo pamoką gavo Visuomenės informavimo etikos komisijai daug metų diriguojanti, praeityje politikės karjeros nesėkmingai siekusi Vaiva Žukienė.

V.Anužis pirmiausia buvo sulaukęs jos prielankumo. Bet ir V.Žukienės pasirašytas sprendimas buvo panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis objektyvumo reikalavimų.

Teismas ir tą kartą pabrėžė, kad vien tai, jog pavienis žodis gali būti provokuojantis, intriguojantis ar talpinti savyje, tarp kitų reikšmių, ir negatyvią, savaime netampa pažeidimu.

„Žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą, provokaciją, hiperbolizavimą“, – patvirtino teismas.

Teismas pamokė žurnalistų prievaizdę V.Žukienę, kad nagrinėjant skundus dėl viešus asmenis liečiančių publikacijų turėtų būti įvertinta ir viešojo asmens veikla, poreikio labiau atkreipti į ją visuomenės dėmesį būtinumas naudojant aštresnes žurnalistikos priemones.

Dingo garso įrašas

Vykstant teismo procesams pasitaikė ir kuriozinių situacijų.

Per vienos iš bylų nagrinėjimą Visuomenės informavimo etikos asociacijos (VIEA) direktorius Viktoras Popandopula sulaukė klausimo apie komisijos, kuriai vadovauja V.Žukienė, posėdžių garso įrašus.

Direktorius teismui atsakė, kad garso įrašai buvo ištrinti.

Teisėjų paklaustas, kodėl komisijos posėdžių įrašai nėra saugomi, V.Popandopula negalėjo paaiškinti. Kilo pagrįstų abejonių, ar jie iš viso buvo daromi.

Nors VIEA direktorius turi teisinį išsilavinimą ir gauna gerą algą, kovai prieš dirbančius žurnalistus dar samdomi brangūs advokatai. Pavyzdžiui, iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomos asociacijos teisinės išlaidos pernai siekė 7669, o 2021 metais – per 11 tūkst. eurų.

O štai G.Ramanauskaitės vadovaujamos ŽEIT išlaikymas valstybei atsieina apie pusę milijono eurų kasmet, pavyzdžiui, pernai – 542 tūkst. eurų.

Žurnalistai nėra apsaugoti nuo persekiojimo

Karolis Rugys, advokatas:

„Tokio pobūdžio procesai atskleidžia opią problemą. Jie neretai yra naudojami ne ginti realiai pažeistas teises, o galbūt siekiant susidoroti ar nutildyti nepatinkantį žurnalistą, kuris kelia nepatogias, visuomenei itin aktualias problemas.

Nors galiausiai pavyksta įrodyti, kad žurnalistas dirbo tinkamai, tai užtrunka ilgai.

Procesams žurnalistai turi skirti daug laiko, atsitraukti nuo kitų temų, patirti stresą, o tai jau iš esmės yra neigiamas poveikis.

Susidaro įspūdis, kad prievaizdai neigiamus sprendimus žurnalistų atžvilgiu priima lengva ranka.

Teismams juos panaikinus kaip neteisėtus ir nepagrįstus, jokia atsakomybė netenka nei juos priėmusiai institucijai, nei jos vadovams ar kitiems asmenims.

Ar žurnalistų prievaizdai padaro išvadas, kad tai nepasikartotų ateityje? Susidaro įspūdis, kad nepadaro.

Mūsų šalyje nėra sukurtas deramas teisinis mechanizmas ar reglamentavimas, kuris suteiktų žurnalistams pagalbą ar galimybę savo teises ginti efektyviau.

Valstybė turėtų užtikrinti saviraiškos teisės apsaugą tiek žurnalistams, tiek kitiems visuomenės nariams, kurie kelia aktualius klausimus, atlieka tyrimus dėl įvairaus pobūdžio pažeidimų ir juos viešina.“

Inspektorė persistengė jau ne kartą

Nepagrįsto ŽEIT vadovės G.Ramanauskaitės kirčio buvo sulaukęs ir naujienų portalas „Atvira Klaipėda“.

Žurnalistai atskleidė savivaldybės valdomos įmonės viešuosius pirkimus nuolat laiminčios bendrovės savininką bei jo giminystės ryšį su perkančioje organizacijoje dirbančiu asmeniu.

LVAT sudaryta Išplėstinė penkių teisėjų kolegija 2022 metais G.Ramanauskaitės sprendimą dėl tariamo pažeidimo panaikino.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: kuo save laiko prezidentas G. Nausėda?