„Institucinė reforma, sutinkame, kad ji yra pribrendusi, diskusijos jau yra prasidėjusios ir mes už tai, kad jos toliau vyktų. Esame patys pasirengę jose dalyvauti“, – žurnalistams teigė Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimuose dalyvaujantis G. Nausėda.
„Bet kas man būtų nepriimtina, (...) jei mes padarytume Europos Sąjungos plėtros procesą priklausomu nuo institucinės reformos. Konkretizuoju – jeigu nesusitariame dėl institucinės reformos, tada valstybės, kurios šiuo metu laukia teigiamo sprendimo dėl jų galimos narystės ar derybų dėl narystės pradžios, taptų savotiški įkaitai. Kodėl jos, vykdydamos reformas – Ukraina net karo sąlygomis – turi tapti mūsų vidinių diskusijų įkaitais“, – akcentavo šalies vadovas.
Prezidento teigimu, ES plėtra yra Sąjungos stiprybės požymis. Visgi, anot G. Nausėdos, diskusijos dėl plėtros ir dėl institucinės reformos negali būti priklausomos viena nuo kitos.
„Manau, kad Europos Sąjungos plėtra yra Europos Sąjungos stiprybės požymis. Mes esame stiprūs, mes norime būti dar stipresni. Didesnė Europa yra stipresnė Europa, toks mano požiūris“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Bet šitos diskusijos dėl plėtros ir dėl institucinės reformos neturi būti sukabintos tarpusavyje arba viena neturi būti priklausoma nuo kitos“, – pabrėžė G. Nausėda.
ELTA primena, kad praėjusiais metais Ukrainai ir Moldovai oficialiai buvo suteiktas kandidačių į ES statusas.
