Izraelio gynybos pajėgos paskelbė, kad vėliau keli kovotojai iš Gazos įžengė į Izraelio teritoriją. Kovotojų grupuotės „Hamas“ karo vadas pareiškė, kad prieš Izraelį esą pradedama „karinė operacija“, kurios tikslas – padaryti galą šios šalies „nusikaltimams“. Tuo tarpu Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad prieš šalį pradėtas karas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, islamo ekspertas Egdūnas Račius portalui lrytas.lt paaiškino, kodėl „Hamas“ tokiam išpuoliui ryžosi būtent dabar ir kokių tolimesnių įvykių scenarijų reikėtų tikėtis.
„Jeigu žiūrėsime iš „Hamas“ perspektyvos ir klausime, kodėl „Hamas“ ryžosi tokiam judesiui dabar, tai pirmas dalykas, sakyčiau, greičiausiai buvo sukauptas pakankamas ir kritinis kiekis raketų, reikalingų tokiai operacijai.
Žinome, kad „Hamas“ paleisdavo dešimtis, kartais gal iki šimtų raketų, į ką reaguodama Izraelio pusė pasistengdavo sunaikinti visus įmanomus kanalus, kuriais palestiniečiai ar, siauriau kalbant, „Hamas“ gaudavo ginkluotę, įskaitant ir raketas, ir daugybė tų tunelių, kurie buvo iš Gazos ruožo į Egiptą, buvo sunaikinti.
Matyt, „Hamas“ ilgą laiką negalėjo tokio masto išpuolio suorganizuoti – reikėjo sukaupti tą kritinę masę. Klausimas buvo, kada ją panaudoti“, – šeštadienį portalui lrytas.lt aiškino profesorius.
Pasak E.Račiaus, vertinant pradėtus karinius veiksmus ir jų pasirinktą laiką galima atsispirti ir nuo kelių simbolinių įvykių.
„Jeigu prisiminsime, kad 1973 metų spalio 6 dieną prasidėjo vienas iš arabų-žydų karų, kuris arabams buvo gana pragaištingas, tai tokia simbolika. O galbūt rimtesnė simbolika taktine prasme yra tai, kad žydai pastarąją savaitę šventė Sukoč šventę, o švenčių metu vis tiek daug žmonių atostogauja, o ir neatostogaujantys savo pareigų galbūt neatlieka taip, kaip turėtų atlikti – turiu omenyje jėgos struktūrų atstovus – tai galbūt buvo tiesiog pasirinktas toks laikas“, – svarstė ekspertas.
VDU profesoriaus teigimu, argumentai, kodėl imtasi tokio beprecedenčio išpuolio, irgi yra keli.
„Vienas iš jų yra vidinis tikslas paraginti palestiniečius prabusti, pamatyti, kad jų vyriausybė Ramaloje nėra ta, kuri gali jiems užtikrinti orų gyvenimą, jau nekalbant apie Palestinos valstybingumo iškovojimą.
Kitas dalykas, kuris irgi turbūt parodo desperaciją – matome, kad daugybė arabų valstybių narių, jų režimai tam tikra prasme nusigręžia nuo palestiniečių, išduoda juos ir eina į santykių normalizavimą su žydų valstybe. Matome, kad aiškiai kalbama, jog net Saudo Arabija tam žingsniui yra pasiryžusi.
Ir tada jau žinutė arabų visuomenėms ir pasauliui turbūt priminimas apie save, apie tą kančią, kurią palestiniečiai Gazos Ruože patiria ypač per pastaruosius 15 metų. (...) Kai kalbame apie perspektyvas tos visuomenės dalies Gazoje, jos apskritai atrodo ne tik blankios, bet nėra visai jokių perspektyvų“, – sakė E.Račius.
Anot jo, sunku įsivaizduoti, kad Jungtinės Tautos ar kitos tarptautinės organizacijos užsimerks ir bandys pateisinti karinius veiksmus Izraelyje. Tačiau kokie scenarijai laukia toliau, pasak E.Račiaus, prognozuoti sudėtinga.
„Kelios valstybės, kurios nepripažįsta teisės žydų valstybei egzistuoti, kurios bent jau retoriškai, bet ne tik retoriškai rėmė palestiniečių kovą už savo valstybingumą, pradedant Iranu, suprantama, kad jos liks ištikimos tai retorikai. Kaip bebūtų, Europoje, JAV ir kitose valstybėse „Hamas“ yra traktuojama kaip teroristinė organizacija, tai suprantama, kad koks nors gailestingas tonas sunkiai įsivaizduojamas.
Jei ar kai pasipils pranešimai apie šimtus, o gal ir tūkstančius palestiniečių aukų, tai, matyt, ta retorika, kuri kol kas yra iš Vakarų pusės, kad žydų valstybė turi teisę gintis, peraugs į tam tikrą kritiką, kad gal jau apsigynėte, ir užteks, gal nereikia žudyti tiek daug civilių.
Tas yra tikėtina, ir turbūt vėl bus eilinės komisijos, Jungtinių Tautų tyrimai, kurie parodys, kad Izraelio kariuomenė naudojo perteklinę jėgą, kad galėjo išvengti civilių žūčių, tai tas ratas tęsis ir mes tą matome jau dešimtmečių dešimtmečius.
Kažko išimtinai naujo turbūt nenutiktų, nebent Izraelis imtųsi kraštutinės priemonės, kuri vainikuotųsi daugybe palestiniečių aukų, bet iš Izrealio perspektyvos atneštų kad ir trumpalaikę naudą.
Ar Izraelis to imsis, kol kas prognozuoti nesiryžčiau. Jei nesiims, matysime vėl tam tikrą laikiną apsiraminimą, žaizdų apsilaižymą iki kito panašaus karo“, – vertino E.Račius.
Naujienas apie įvykius Izraelyje sekite ČIA.
