Turbūt daugumai lietuvių pasirodys visiškai nesuprantama slovakų meilė V.Putinui. Kodėl po Antrojo pasaulinio karo prievarta į sovietinį lagerį įtrauktai Slovakijai nebūdingas priešiškumas Maskvai? Vis dėlto slovakai visada buvo daug prorusiškesni nei čekai, tai iš dalies paaiškina, kodėl tik 40 proc. jų mano, kad Rusija kalta dėl Ukrainos užpuolimo.
Nors valdžią Slovakijoje galinčios perimti partijos ir žada nutraukti paramą Ukrainai, nebūtinai taip ir atsitiks. Maskvai palankius sprendimus turėtų slopinti Briuselis ir Vakarų šalys, bet tai, kad iki šiol labai tvirtai Ukrainą rėmusioje Slovakijoje prorusiška retorika – paklausi politinė prekė, pavojingas signalas ir Ukrainai, ir Lietuvai.
Jei būtų kalbama tik apie Slovakiją, dar būtų pusė bėdos – ši šalis nedaug didesnė už Lietuvą, jos balsas mažai lemia.
Blogiau, kad Maskvai palankios politinės jėgos stipriau ima reikštis daug kur Europoje ir netgi didžiausią įtaką turinčiose JAV.
Vengrijos premjeras V.Orbanas pasveikino Slovakijos populistus ir paskubėjo pasidžiaugti būsima draugyste su jais, nors ideologiniu požiūriu jis dešinysis, o ne kairysis, kaip slovakų rinkimų laimėtojai.
Matyt, dešiniųjų ir kairiųjų ideologiniai skirtumai netrukdo populistų tarptautiniam bendradarbiavimui – mat jiems šiais laikais svarbiau antiglobalizmas, priešiškumas liberaliosioms vertybėms, nacionalizmas, nepakantumas emigrantams ir net antiamerikinės nuotaikos.
Vidurio Europos populistai, jei jų šalių ekonomika nebūtų priklausoma nuo turtingųjų Vakarų, tikriausiai mielai suardytų net ir Europos Sąjungą. Skyrybos kol kas sunkiai įsivaizduojamos, bet kritika Briuseliui ir europinių vertybių ignoravimas jau tapo jų duona kasdiene.
Įvairių atspalvių populizmas stiprėja ir Vakarų Europoje, net ypatingu liberalizmu ir tolerancija garsėjančiose Skandinavijos šalyse.
Jose pasigirsta netgi ir išstoti iš ES raginantys balsai, tik tokias pažiūras skelbiančios politinės jėgos bent dar šiuo metu neturi galimybių diktuoti šių valstybių politikos.
Bet dar sunkiau sveiku protu suvokti tai, kas vyksta demokratijos tvirtove laikytose JAV.
Kaip paaiškinti, kad visoje krūvoje bylų kaltinamas D.Trumpas gali laimėti JAV prezidento rinkimus, nors pasaulyje sunku būtų surasti didesnį pagyrūną ir skandalistą nei jis?
Vadinasi, iki koktumo primityvios D.Trumpo kalbos, neskoningas pozavimas ir gyrimasis didelei daliai amerikiečių nekelia pasibjaurėjimo – priešingai, jie kone pasirengę dėl jo numirti.
Galima pamanyti, kad gerą pusę šiuolaikinių visuomenių sudaro labai menkai išsilavinę ir net gerokai kvaili žmonės.
Aišku, taip manydami tryptume demokratijos pamatus. Rinkėjai visada teisūs, net tada, kai atrodo, kad jie visiškai neteisūs.
Dėl to su jais populistinius žaidimus mielai žaidžia ir tie Lietuvos politikai, kurie įsižeidžia pavadinti populistais.
Pavyzdžių daugybė. Pakanka ir vieno – opozicija vieningai atsisakė dalyvauti antisemitui R.Žemaitaičiui apkaltą rengiančioje Seimo komisijoje.
Šio Seimo nario pareiškimų antisemitinis turinys akivaizdus.
Jis pasinaudojo iš tolimos praeities atkeliavusia vaikiška skaičiuote, raginančia pagaliuku kai ką negera padaryti žydukui, žydus apkaltino neva vykdžius dar baisesnį lietuvių holokaustą, Izraelio politikus prilygino V.Putinui ir išvadino gyvuliais.
Galbūt R.Žemaitaitis net tyčia kursto antisemitizmą tikėdamasis, kad Lietuvoje tai gali jam duoti per rinkimus papildomų balsų.
Apkalta vargu ar pavyks, tačiau daug svarbiau, kad visos partijos parodytų, ką mano apie tokį politinį prekeivį antisemitizmu.
Anaiptol taip nėra – kai kurie parlamentarai kone glėbesčiuodamiesi vaikštinėja su R.Žemaitaičiu ir smagiai krizena. Gal ir jiems atrodo, kad antisemitizmas – visai šaunus ir naudingas politikavimo triukas?
