Kaune yra 60 seniūnaitijų. Pirmasis seniūnaičių rinkimų turas vyko rugsėjo 18–22 d., tačiau dėl per mažo gyventojų aktyvumo buvo išrinkti tik 2 atstovai.
Antrasis rinkimų turas vyks spalio 16–20 d. Bet ir dabar ne visi gyventojai, kurie norėtų seniūnaitį rinkti, galės tai padaryti, nes pretendentų į šias visuomenines pareigas yra ne visose seniūnaitijose.
Kai kurie šia neatlygintina veikla užsiimantys aktyvūs gyventojai nebenori jos tęsti, nes nuolat atsimušdavo į biurokratinio miesto valdžios aparato sieną. Kiti už ačiū stengtis dėl kitų gerovės nenori.
Tačiau šiais metais išryškėjo nauja tendencija – tarp pretendentų į seniūnaičius yra ne viena garsaus kauniečio politiko pavardė.
Norėjo atlikti gerą darbą
Marvelėje gyvenanti ir nedidelį savo verslą turinti Adelė Zorskienė visada buvo aktyvi bendruomenės narė. 2019 metais vykstant seniūnaičių rinkimams kaimynai ją paragino tapti Marvelės seniūnaite ir moteris visą savo energiją skyrė šiai veiklai.
Kaunietei pavyko nuveikti nemažai darbų. Kartais gyventojai dėl savo problemų į ją kreipdavosi net vidurnaktį. Kaimynai prašė seniūnaitės veiklą tęsti, bet naujuose rinkimuose A.Zorskienė nusprendė nebedalyvauti.
Baigiantis kadencijai A.Zorskienė ėmėsi dar vienos problemos, tačiau sulaukė savivaldybės valdininkų akibrokšto.
Išmatuoti turėjo patys?
Marvelėje esančios neasfaltuotos Plokščių gatvės pakelė apžėlusi gervuogynais, dilgėlėmis, senais pavojų jau keliančiais karklais. Šios gatvės gyventojos Lolita Popovienė ir Arūnė Berežnovienė kreipėsi į savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrių ir prašė, kad krūmynai ir medžiai būtų išgenėti, pavojingi augalai pašalinti.
Iš valdininkų sulaukusios raštiško atsakymo moterys neteko žado. Buvo rašoma, kad prašymo forma užpildyta neteisingai. Drauge su teisinga prašymo forma gyventojai esą turi pateikti numatomų kirsti ir genėti želdinių schemą, kuri rengiama žemėlapio pagrindu, joje turi būti pažymėta želdinių augimo vieta, jų skaičius, augalų rūšys, medžių stiebo skersmuo 1,3 metro aukštyje.
„Gavusios tokį atsakymą apstulbome. Ar paprasti žmonės gali susigaudyti, kur ir kaip žemėlapyje pažymėti medžius, išmanyti, kokie tai augalai?
O prasibrauti per šabakštynus, kurių savivaldybės atstovai netvarkė metų metais, neįmanoma“, – piktinosi L.Popovienė.
Jau stinga kantrybės
Marvelės gyventojos patarimo ir pagalbos kreipėsi į A.Zorskienę.
Seniūnaitė pasakojo, kad dėl šios gatvės problemų su savivaldybe bendravo ne kartą, nes Plokščių gatve vaikšto ir važinėja ne tik greta įsikūrę gyventojai. Šiuo keliu naudojasi ant kalno esančio Akademijos miestelio žmonės, ten besimokantys studentai.
„Judėjimas nemažas, prietemoje eiti tokiu keliu baisu, todėl prašėme jį apšviesti. Tačiau apšvietimo nėra. Norėjome, kad būtų išvežtos greta gatvės daug metų besimėtančios cementinės plokštės, bet jos tebeguli.
Dabar jau ir medžiai kelia pavojų. Nors ši teritorija – savivaldybės valdos, jos atstovai nieko nedaro“, – stebėjosi A.Zorskienė.
Marvelės gyventojų kantrybės taurę visiškai perpildė valdininkų atsiųstas raštas. Seniūnaitė mano, kad aplinkosaugininkai turėtų atvykti ir patys apžiūrėti, įvertinti situaciją.
„Aš vadovaujuosi posakiu, kad jei žmogus žmogui yra žmogus, tai žmogus pasijus žmogumi. Kai atsimuši į abejingumą, imi pykti, stinga kantrybės, todėl veikti ir nebesinori. Bandysime rašyti naują prašymą, bet tai ne pirmas kartas, kai atsimušame į valdininkų abejingumą ir dėl to svyra rankos“, – sakė A.Zorskienė.
Padėka – gėlių puokštė
Tačiau A.Zorskienė patikino, kad būta ir džiugių akimirkų.
„Jaunesni savivaldybės atstovai linkę bendrauti neoficialiai, jei išsakome problemas, pageidavimus, po kurio laiko į tai atsižvelgiama. Pavyzdžiui, Marvelės gatvėje pavyko įrengti vaikų žaidimo aikštelę, į kurią atvyksta ir kitų miesto gyvenamųjų rajonų motinos su vaikais“, – džiaugėsi A.Zorskienė.
Kai vaikas seniūnaitei įteikė rožių puokštę, ją tai sujaudino, nes didžiausias atlygis už triūsą – gyventojų padėkos. Oficialaus atlygio seniūnaičiai negauna.
„Jei pasirenki būti seniūnaičiu, turi dirbti, tam skirti daug laiko, atimti jo iš savo šeimos, mažiau laiko lieka dirbti tiesioginį darbą. Manau, kad seniūnaičio darbas, kaip ir bet kuris kitas, turėtų būti apmokamas.
Bet naujos kadencijos nesiekiu ne tik dėl to, kad užmokesčio negaunu. Dirbau, kiek pajėgiau, bet ateina laikas, kai reikia pristabdyti, vietą užleisti jaunesniems“, – kalbėjo A.Zorskienė.
Deja, kitų kandidatų į Marvelės seniūnaičius neatsirado.
„Kalbinau jaunesnes moteris. Jos sakė, kad turi šeimas, veiklos ir darbus, už kuriuos gauna atlygį.
Seniūnaičio veikla – nedėkinga ir sunki, todėl norinčiųjų jos imtis mažai“, – sakė A.Zorskienė.
Naujokus reikėtų mokyti
O štai Žemųjų Šančių Kranto alėjos seniūnaitė Rita Namikė pasiryžo siekti antros kadencijos.
„Man visada rūpėjo aplinka, kurioje gyvenu, ne tik Šančiai, bet ir Kaunas. Aš, matyt, pirmoji pradėjau viešai kalbėti apie tai, kad iš vieno A.Juozapavičiaus prospekto sklypo į Nemuną patenka teršalai“, – pasakojo R.Namikė.
Sunku suskaičiuoti, kiek kartų ji skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 aplinkosaugininkams. Dabar toje vietoje Nemune įrengtos ne tik teršalus sustabdančios bonos, bet ir kita sudėtingesnė įranga.
R.Namikė pasakojo, kad kadencijos pradžioje susikalbėti su savivaldybės įmonių atstovais, atsakingais už miesto švarą, želdinius ar nuotekas būdavo sudėtinga, o dabar rasti bendrą kalbą ir sulaukti pagalbos lengviau.
Sunkiausia prisibelsti į savivaldybę, į kurią seniūnaičiai, kaip gyventojų atstovai, bet kada patekti negali.
Kai kas mano, kad seniūnaičiai gauna atlyginimą, todėl priekaištauja, kai kurios nors jų problemos išspręsti nepavyksta.
Šančiškė sakė, kad per pirmąją seniūnaitės kadenciją daug sužinojo ir išmoko.
Ji mano, kad, išrinkus naujus seniūnaičius, jiems reikėtų surengti mokymus. Gyventojai taip pat ne visada žino, kur kokiais atvejais kreiptis, kaip padėti kaimynams.
Pasigedo savo seniūnaičio
Įdomu, kad šį kartą seniūnaičiais siekia tapti tie, kuriems savivaldybės koridoriai ir biurokratinės bei politinės vingrybės puikiai žinomi.
Vienas tokių – vyresniems kauniečiams gerai žinomas Steponas Vaičikauskas. Jis gyvena Centro seniūnijos Kalno seniūnaitijoje ir yra vienintelis kandidatas į šios teritorijos seniūnaičius.
68 metų kaunietis 2007–2011 metais buvo Kauno mero pavaduotoju, 2011–2015 metais – Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. Ėjo ir įvairias kitas su miesto ūkiu bei verslu susijusias pareigas.
S.Vaičikauskas sakė, jog Kalno seniūnaitijoje, Dainavos gatvėje, gyvena 15 metų ir niekada negirdėjo, kad ankstesni šios seniūnijos seniūnaičiai gyventojus kviestų į susitikimus, klaustų, ko jiems reikia, ką nors nuveiktų.
„Kadangi šį kartą kandidato į Kalno seniūnaičius nebuvo, nusprendžiau, kad šios veiklos galiu imtis pats. Turiu pakankamai patirties bendraujant su žmonėmis ir valdžios institucijomis“, – tikino S.Vaičikauskas.
Mokės būti ir pavaldiniu
Jei bus išrinktas, žinomas kaunietis pirmiausia norės susitikti su kitais Centro seniūnaičiais ir seniūnu, pasikalbėti, kas jau nuveikta, ką planuojama daryti. Taip pat į susitikimus kvies kaimynus.
„Kalno seniūnaitijoje, palyginti su kitomis miesto vietomis, ūkiniai reikalai neblogi, gatvės gana geros būklės.
Tačiau manau, kad seniūnaitis turi rūpintis ne tik šiomis problemomis. Reikia burti žmones, kad kaimynai geriau pažinotų vieni kitus. Aš savo kaimynus pažįstu, įdomu tai, kad greta gyvena nemažai bendrapavardžių“, – sakė vyras.
Užtarnautu poilsiu besimėgaujantis S.Vaičikauskas tikino, kad pats į aktyvią politiką grįžti nebeplanuoja, bet visuomeninė veikla jam patinka.
O ar nebus nepatogu, jei dėl miesto tvarkymo reikalų teks ko nors prašyti dabartinio savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio? Juk kai dirbo vicemeru, jis buvo S.Vaičikausko pavaldinys.
„Ne. Kadaise dirbau ir bendrovėje „Kauno švara“ paslaugų valdymo vadovu, o tada A.Pakalniškis buvo mano viršininku. Aš moku būti ne tik vadovas, bet ir geras pavaldinys“, – šypsojosi kaunietis.
Rūpi A.Mickevičiaus slėnis
Gričiupio seniūnijos Žuvinto gatvės seniūnaičiu nusprendė tapti dabartinis kultūros ministro patarėjas 51 metų Sigitas Šliažas.
S.Šliažas Kauno savivaldybėje dirbo 17 metų, ėjo įvairias pareigas, tapo Kultūros skyriaus vedėju, o 2015–2017 metais dirbo administracijos direktoriaus pavaduotoju.
S.Šliažas pasakojo, kad Žuvinto gatvės 6-ajame name gyveno jo močiutė, todėl atvykęs studijuoti į Kauną ten ir įsikūrė, vėliau butą paveldėjo ir gyvena iki šiol. Vyras puikiai pažįsta kaimynus, jie prašo patarimų, į kokias institucijas kreiptis rūpimais klausimais, kaip parašyti oficialius raštus.
„Artėjant seniūnaičių rinkimams kandidatų į šias pareigas nebuvo, kaimynai prašė, kad to imčiausi aš. Pamaniau, kad reikia padėti, seniūnaitija nėra didelė – gyvena apie tūkstantį gyventojų.
Jau lankiausi ne viename name, kalbėjausi su gyventojais, klausiau, kokios jų problemos ir lūkesčiai“, – pasakojo S.Šliažas.
Žuvinto gatvės seniūnaitija ribojasi su Adomo Mickevičiaus slėniu. S.Šliažas pirmiausia ir imtų rūpintis, kad ši vietovė miestiečiams būtų geriau prieinama ir prižiūrima. Taip pat jam rūpi saugios kaimynystės klausimai.
Nors S.Šliažas dirba sostinėje, Kaune būna ne tik savaitgaliais, nes kelias dienas darbuojasi nuotoliniu būdu iš namų, todėl mano, kad laiko seniūnaičio pareigoms atlikti jam užteks.
Reikia aikštelės šunims
43 metų Stasys Buškevičius 2003–2015 metais buvo Kauno savivaldybės tarybos nariu. Savivaldybėje jis darbavosi drauge su savo tėvu Stanislovu Buškevičiumi, kuris taip pat buvo ir tarybos nariu, ir miesto vicemeru, vėliau – Seimo nariu.
Kai miesto tarybos nariu nebuvo perrinktas, S.Buškevičius jaunesnysis ėmėsi kitos veiklos, dabar dirba viešųjų ryšių specialistu.
Vyras 11 metų gyvena Taikos prospekte, daugiabučių kvartale, kurį kauniečiai vadina Bermudų trikampiu. Kaimynai jo taip pat dažnai prašo pagalbos, kai turi reikalų savivaldybės ar valstybės rūmuose. Jie ir pasiūlė tapti seniūnaičiu. Į šias pareigas Bermudų seniūnaitijoje pretenduoja dar viena kaunietė.
„Nusprendžiau pasielgti olimpiniu principu – svarbu ne laimėti, o dalyvauti. Matysime, kuo žmonės pasitikės labiau“, – atviravo S.Buškevičius.
Jei taptų seniūnaičiu, pirmiausia jis norėtų atlikti vieną paprastą, bet gyventojams svarbų darbą.
„Tarp Taikos prospekto 82B ir 84 daugiabučių yra pieva, kurioje būtų galima įrengti aikštelę šunims vedžioti. Gyventojams jos trūksta.
Taip pat greta tilptų ir lauko treniruokliai“, – su savo keturkoju mopsu Kongu apžiūrėjęs seniūnaitijos valdas mintimis dalijosi S.Buškevičius.
Ar noras tapti seniūnaičiu nėra žingsnis į platesnio žinomumo ir politikos vandenis?
„Šiuo metu grįžti į politiką neplanuoju, bet nesakau, kad spjaunu į šį šulinį. Tačiau manau, jog seniūnaičio veikla per menkai matoma, kad taptų tramplinu į politinę karjerą“, – sakė viešųjų ryšių specialistas.
Aktyvių žmonių mieste mažėja?
Asta Chanko, Petrašiūnų seniūnijos seniūnė, Kauno miesto seniūnijų veiklos koordinatorė:
„Kaune seniūnaičiai pradėti rinkti 2012 metais. Vėliau rinkimai buvo 2014, 2017 ir 2019 metais. Šiais metais renkamų seniūnaičių kadencija truks 4 metus. Mieste yra 11 seniūnijų, jose – 60 seniūnaitijų.
Skelbiant pirmąjį rinkimų turą kandidatų į seniūnaičius nebuvo 8 seniūnaitijose. Paskelbus antrąjį turą situacija pasikeitė, 4 seniūnaitijose kandidatų atsirado. Niekas savo kandidatūrų taip ir neiškėlė Aleksote – Marvelės seniūnaitijoje, centre – Karmelitų, Gričiupyje – K.Baršausko gatvės ir Petrašiūnuose – Naujasodžio seniūnaitijose.
Pirmojo balsavimo turo metu išrinkti tik dviejų seniūnaitijų atstovai. Seniūnaičius jau turi Šančių Ąžuolyno ir Vičiūnų seniūnaitijos. Visose kitose vyks pakartotiniai rinkimai, nes balsavo mažiau nei 5 procentai seniūnaitijų gyventojų.
Antrajame ture kandidatas gali surinkti tik 1 balsą, ir jei kandidatūra buvo tik viena, seniūnaičiu ir taps.
Balsuojančiųjų už seniūnaičius mažėja. Mano nuomone, taip yra dėl to, kad gyventojai nepažįsta vieni kitų. Net ir suskaidžius seniūnaitijas į mažesnes to vis tiek nebus.
Mažiau ir norinčiųjų būti seniūnaičiais. Pavyzdžiui, Petrašiūnuose, Naujasodžio seniūnaitijoje, kandidato nėra jau antrąją kadenciją. Naujasodyje gyvena 127 gyventojai. Didesnė dalis jų įsikūrę viename daugiabutyje. Anksčiau 3 kadencijas seniūnaite buvusi moteris išsikraustė gyventi į kitą miestą, naujų aktyvių žmonių neatsiranda.
Seniūnaičiai už savo veiklą gauna tik galimybę nemokamai naudotis viešuoju transportu. Bet aš nemanau, kad atlygis paskatintų imtis šios veiklos. Aktyvūs žmonės veikia ir be jokių paskatinimų.
Pastebėjome, kad šį kartą yra daugiau kandidatų, kurie priklauso įvairioms partijoms.“
