„Matome, kad biudžetas tikrai yra įtemptas ir šiuo metu ekonomikos augimas, kuris yra numatomas ateinantiems metams, tikrai yra pakankamai ribotas, matome ir lėtėjančią ekonomiką visoje Europos Sąjungoje. Todėl tikėtis, kad kažkaip reikšmingai geriau atrodys valdžios sektoriaus balansas metų gale, yra pakankamai sudėtinga“, – „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
„Todėl jeigu iš tiesų norima tvariai finansuoti krašto apsaugos papildomą plėtrą, reikėtų numatyti ir tvarius pajamų šaltinius, kaip mūsų kaimynai yra padarę“, – taip pat pažymėjo ji.
Ministrė taip pat pabrėžia, kad Vyriausybė jau yra ženkliai padidinusi krašto apsaugos finansavimą.
„Padarėme viską, kas nuo mūsų priklausė, kad krašto finansavimas būtų padidintas. Ir jis nuo kadencijos pradžios išaugo dvigubai: nuo 1 iki 2 mlrd. eurų“, – sakė ji.
ELTA primena, kad prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tikina, jog Lietuva turi realias sąlygas ateinančių metų biudžete papildomai pasiskolinti iki 175 mln. eurų gynybai. Pasak jo, jeigu sąlygos leistų, šie pinigai galėtų būti skirti Vokietijos brigadai skirtos infrastruktūros plėtrai ir divizijos šalyje steigimui.
„Šiais metais planuojame, kad mūsų biudžeto deficitas bus 2 proc. Mūsų gynybos išlaidos, perskaičius ir prisumavus solidarumo mokesčio pajamas, kurios buvo priskirtos Krašto apsaugos ministerijai, bus 2,76 proc. Tai reiškiasi, 0,24 proc. – apie 175 mln. – mes šiandieną dar galėtume papildomai pasiskolinti“, – sakė prezidento patarėjas“, – antradienį „Žinių radijui sakė“ K. Budrys.
ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar kitų metų valstybės biudžete bus numatyta galimybė krašto gynybai skolintis iki 3 proc. nuo BVP. Pasak premjerės, šis Prezidentūros siūlymas negali būti įgyvendintas dėl 2024 m. biudžeto deficito, kuris yra itin artimas fiskalinės drausmės ribai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Prezidentūros siūlymą taip pat vertina atsargiai, nes, pasak jų, kol kas nėra konkrečiai numatyta, kam pasiskolintos lėšos būtų skiriamos.
Praėjusiais metais gynybai skirt 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.
