Anot S.Skvernelio, užtektų kelių šimtų tūkstančių melagingų pranešimų apie, pavyzdžiui, Vilniaus rajone pamatytus Rusijos tankus, ir supanikavę vilniečiai užkimštų visas sostinės gatves.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ Seimo nariai Paulius Saudargas ir S.Skvernelis susiginčijo, ar Lietuvos gyventojai bei šalies institucijos per pastaruosius metus pramoko, kaip elgtis krizinėse situacijose, ir kokie sprendimai dar reikalingi Vilniui.
Gatvės užkimštos ir paprastomis dienomis
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, buvęs premjeras S.Skvernelis laidos metu kalbėjo, kad visi vilniečiai puikiai supranta, kad evakuacija iš sostinės krizės atveju būtų sunkiai įmanoma – užtenka pasižiūrėti, kaip atrodo išvažiavimas iš miesto eilinėmis dienomis piko metu.
„Iš esmės yra du išvažiavimai iš Vilniaus – dvi juostos Savanorių prospekte ir pro Gariūnus palikta viena juosta į pagrindinę magistralę. Matome, kad ir standartinėmis dienomis yra užsikimšimas, tai jeigu būtų panika – viskas sustotų.
Jau nekalbu apie patį Vilnių, nes visos tos gatvės, kurios yra patobulintos, jau tampa sunkiai pravažiuojamos“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Anot politiko, iki karo Ukrainoje Vilniaus miesto valdžia galėjo kitaip žiūrėti į sostinės infrastruktūrą, tačiau prasidėjusi invazija turėjo būti aiškus signalas, kad reikia pokyčių.
„Kai civiliai užkemša pagrindines arterijas, kalbėti apie papildomų ginkluotųjų pajėgų pritraukimą irgi yra labai sudėtinga, nes tiesiog nebus kaip važiuoti.
Tad vietoj to, kad išdalintų leidimus statyti prekybos centrus prie pagrindinių išvažiavimų, buvo galima daryti sprendimus, kad atsirastų išvažiavimai, būtų trys ar keturios eismo juostos“, – įsitikinęs S.Skvernelis.
Vilnius – pažeidžiamiausia Lietuvos vieta?
Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas sutiko, kad galimos agresijos atveju Vilnius būtų pažeidžiamiausia Lietuvos vieta, tačiau apie tai, anot jo, valdžios atstovai galvoja ir tam ruošiasi, pavyzdžiui – jau priskirti nauji kariuomenės daliniai Vilniaus apsaugai.
Visgi, anot politiko, Lietuvos strategija yra taip atgrasyti priešą, kad evakuacijos niekada neprireiktų.
„Viską reikia matyti bendrame kontekste – galbūt mums reikėtų susidėlioti savo nacionalinį saugumą taip, kad mums nereikėtų niekur evakuotis, kalbant apie konvencinę agresiją“, – laidos metu kalbėjo P.Saudargas.
Seimo narys vardijo, kad šios kadencijos metu gynybos biudžetas išaugo dvigubai, susitarta su vokiečiais dėl brigados dislokavimo Lietuvoje ir tam pradėta ruošti infrastruktūra, kuriama divizija, įsigijama ginkluotė.
„Turime būti tokie saugūs, kad nekalbėtume apie masinę evakuaciją. Apskritai Lietuva yra per maža – kur čia mus evakuosi. Mūsų tikslas yra atgrasyti, pasiruošti, apginti“, – nurodė P.Saudargas.
Evakuacija – neišvengiama?
Tuo metu S.Skvernelis pastebėjo, kad nebūtina kalbėti apie galimus karo veiksmus – ekstremalių situacijų gali būti pačių įvairiausių, ir civilių gyventojų evakuacija būtų neišvengiama.
O kad Lietuva nėra pasiruošusi susitvarkyti su galimais iššūkiais, anot politiko, parodė ir prieš pora savaičių mokyklų gauti melagingi pranešimai apie padėtas bombas.
„Kokie mes stiprūs būtume, kad ir kaip galėtume gintis, visa tai bus – bus ir panikos elementai.
Dabar užtenka padaryti paprastą dalyką – užtenka, kad Vilniuje kokie 500 tūkst. gyventojų gautų elektroninius laiškus ar SMS žinutes, kad kokie nors rusų tankai yra prie Medininkų, ir pažiūrėtume, kas būtų – būtų taip pat, kaip buvo su mokyklomis. Turime būti pasiruošę visiems atvejams“, – įsitikinęs jis.
Panikos nebus?
Savo ruožtu P.Saudargas su tokiais S.Skvernelio žodžiais nesutiko – politikas tikino pastaraisiais metais pastebėjęs Lietuvos visuomenės ir institucijų brandą, ir, anot jo, jeigu tokie grasinimai mokykloms būtų buvę gauti prieš kelerius metus, vaizdas, ir panika Lietuvoje būtų buvusi visai kitokia.
„Mes išmokome, mobilizavomės, nebereaguojame į dirgiklius ir neišperkame grikių pirmą dieną. Ta panika niekur nekilo, mokyklos pasipraktikavo evakuotis ir visa tai nurimo“, – nurodė P.Saudargas.
Visgi, S.Skvernelis priminė pandemijos pradžią, kai šalies gyventojai buvo raginami nepanikuoti, tačiau ilgai negendančių produktų lentynos buvo iššluotos.
Ekspremjeras priminė ir pirmąją Rusijos invazijos Ukrainoje dieną, kai Lietuvos bankomatuose nebeliko pinigų.
„Tad jeigu matome, kad išvažiuoti iš miesto yra sunku, padarykime sprendimą, kaip iš to miesto išvažiuoti“, – paragino S.Skvernelis.
Tuo metu P.Saudargas nurodė, kad netrukus vaikai jau nuo mažų dienų bus ruošiami, kaip elgtis krizinėse situacijose ir kaip nepulti į paniką.
„Visuomenė turi būti pasiruošusi. Mokyklose jau yra pradedamos pamokos, paskaitos, kurios po kelerių metų galbūt išvirs į privalomo karinio rengimo (...) – kad nuo pat mažų dienų visuomenė būtų treniruojama, ką daryti ekstremalių krizinių situacijų metu“, – sakė P.Saudargas.
Visą pokalbį su P.Saudargu ir S.Skverneliu laidoje „24/7“ žiūrėkite sekmadienį 16:30 val. ir 21:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
