1. Ar išvykdamas įjungiu vaizdo stebėjimo kameras ir gyvenamųjų patalpų signalizaciją, kad jos 24 valandas per parą saugotų mano turtą nuo ilgapirščių?
2. Ar pasirūpinu transporto priemonės technine būkle (padangos, šviesos prietaisai, stiklo valytuvai, plovikliai)?
3. Ar pasitikrinu, kad automobilyje būtų avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys?
4. Ar primenu kartu važiuojantiems keleiviams užsisegti saugos diržus?
5. Ar įvertinu tai, kad rudenį eismo dalyviams yra sudėtingas laikotarpis, kad važiuoti
reikia gerokai mažesniu greičiu ir iki kitos važiuojančios transporto priemonės laikytis didesnio atstumo, nes kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau laiko lieka stebėjimui, prognozėms ir veiksmams pavojui išvengti. Ar aš esu pakankamai sumanus vairuotojas ir važiavimo greitį pasirenku, atsižvelgdamas į eismo sąlygas: važiuoju greičiau, kai – galima, lėčiau – kai būtina?
6. Ar važiuodamas tamsiuoju paros metu neprarandu atidumo užmiesčio keliuose, prieš pėsčiųjų perėjas, nes ten gali pasitaikyti pėsčiųjų ir dviratininkų be šviesą atspindinčių elementų ir dėl to sunkiai matomų neapšviestame kelyje?
7. Ar tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, stengiuosi neapsunkinti kitų transporto priemonių vairuotojų važiavimo ir, likus iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės ne mažiau kaip 150 m atstumui, tolimąsias žibintų šviesas perjungiu į artimąsias?
8. Ar nepamirštu sustojęs neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui įjungti motorinės transporto priemonės avarinę šviesos signalizaciją. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos sugestų, ar turiu avarinio sustojimo ženklą, kurį gyvenvietėse būtina pastatyti ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.
9. Ar turiu ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba atšvaitą, jei kelionė į kapines būtų pėsčiomis ar dviračiu neapšviestu kelkraščiu ar važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui. Tokiomis sąlygomis keliu einančius žmones vairuotojai dažniausiai pastebi tik transporto priemonei visai prie jų priartėjus. Tai pavojinga situacija – pėsčiasis gali būti ne tik kliudytas, sužeistas, jis gali patirti ir mirtinas traumas. Su atšvaitu (žibintu) einantį ar dviračiu važiuojantį žmogų vairuotojas gali pastebėti iš maždaug penkis kartus didesnio atstumo nei be atšvaito. To pakanka, kad vairuotojas sulėtintų važiavimo greitį, saugiai prasilenktų ar, esant būtinumui, sustotų.
10. Ar prie kapinių pastatytą automobilį užrakinu ir jame nepalieku vertingų daiktų, kurie ilgapirščius gundo įsibrauti į jūsų automobilį?
11. Ar degdamas žvakutes nepalieku savo rankinės be priežiūros?
